Kaip teigiama LAT pranešime spaudai, pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašė panaikinti antstolės patvarkymų dalis dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų skaičiavimo nuo 9193,93 Eur skolos nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 5 d. ir reikalavimo sumokėti 4016,37 Eur palūkanų. Skundą pareiškėja iš esmės grindė tuo, kad dėl išieškojimo uždelsimo, visų pirma, yra kalta pati klaidą padariusi antstolė, kuri vykdomąją bylą 2013 m. užbaigė išieškojusi ne visą teismo sprendimu priteistą skolos sumą (ją nurodžiusi ne eurais, o litais), taip pat išieškotojas, kuris nepagrįstai ilgai (nuo 2013 m. iki 2021 m.) nesidomėjo vykdymo proceso eiga, todėl prievolė už šį laikotarpį mokėti procesines palūkanas pareiškėjai neturėtų kilti.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad antstolei įstatymu nėra suteikta teisė neskaičiuoti procesinių palūkanų, kurių skaičiavimas ir prievolė jas sumokėti nustatyta vykdomajame rašte.
Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino nurodęs, kad dėl susidariusios situacijos iš esmės yra kaltas išieškotojas, kuris beveik aštuonerius metus nesidomėjo vykdymo proceso eiga, todėl neturi pagrindo tikėtis, kad visą šį laikotarpį jo naudai bus skaičiuojamos procesinės palūkanos.
LAT apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Kasacinis teismas nurodė, kad pareiškėjai nagrinėjamoje byloje pasirinkus savo teisių gynybos būdą paduodant skundą dėl antstolės veiksmų – patvarkymų dalies dėl palūkanų skaičiavimo, bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti ir įvertinti tik tai, ar esant pareiškėjos nurodytoms faktinėms aplinkybėms antstolė, apskaičiuodama pareiškėjai mokėtinas palūkanas ir už tą laikotarpį, kurio metu priverstinio vykdymo veiksmai nebuvo atliekami, elgėsi teisėtai.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi. Įstatymas, anot LAT, nesuteikia antstoliui teisės nukrypti nuo vykdomojo dokumento turinio, spręsti dėl skolininko atsakomybės sumažinimo ar jo atleidimo nuo atsakomybės, tokia teisė pagal įstatymą suteikta tik teismui, kuris dėl skolininko visiško ar dalinio atleidimo nuo atsakomybės gali spręsti tik ginčo teisenos tvarka.
Kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju vykdyti pateiktas vykdomasis raštas įtvirtino 5 proc. dydžio metinių palūkanų skaičiavimą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. teismo priteistos skolos visiško sumokėjimo. Byloje esant nustatyta, kad visa teismo priteista skola ginčo laikotarpiu nebuvo sumokėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad antstolė neturėjo teisės neskaičiuoti procesinių palūkanų nuo likusios nesumokėtos sumos, kurių skaičiavimas ir prievolė jas sumokėti nustatyta vykdomajame rašte. Be to, išieškotojui pagal vykdomąjį dokumentą pervestų pinigų grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą sudarančio vykdomojo dokumento. Taigi, panaikinus skundžiamus antstolės patvarkymus, pareiškėjos galimai pažeistos teisės nebūtų apgintos, nes, kaip nustatyta byloje, ginčijama palūkanų suma iš pareiškėjos yra išieškota, vykdomoji byla užbaigta 2022 m. rugpjūčio 11 d. antstolės patvarkymu, o vykdomasis dokumentas nėra nuginčytas.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal skundu apibrėžtas šios bylos nagrinėjimo ribas šioje byloje yra vertinamas tik antstolės patvarkymų (tiek, kiek jie susiję su palūkanų skaičiavimu) teisėtumas. Šio procesinio sprendimo priėmimas neužkerta kelio pareiškėjai, manančiai, kad kitais antstolės veiksmais vykdymo proceso metu (neteisingu išieškomos sumos nurodymu, nepagrįstu vykdomosios bylos užbaigimu ir kt.) jai buvo padaryta žala, pasireiškusi prievolės mokėti procesines palūkanas nepagrįstu padidėjimu, kreiptis į teismą su ieškiniu antstolei dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
