Dešimt Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių jau įregistravo įstatymo projektus dėl 1 ir 2 centų atsisakymo ir galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimo atsiskaitant prekybos vietose.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pirmadienį, birželio 26 d., feisbuke paaiškino, kaip visa tai atrodytų pirkėjams.
„Prekybos vietose už pirkinių krepšelį atsiskaitydami grynaisiais pinigais, sumokėtumėte maksimaliai iki 2 centų mažiau arba daugiau nei priskaičiuota suma. Apvalinimas vyktų iki artimiausių 5 centų. Apvalinimą atliktų išmanieji kasos aparatai, kurie pilna apimti bus įdiegti nuo 2025 metų gegužės 1 dienos. Ir toliau būtų galima atsiskaityti 1 ir 2 centų monetomis (visiškai šių centų išimti iš apyvartos negalime, nes tai bendra visos euro zonos valiuta ir viena šalis negali priimti vienašalių spendimų“, – rašė M.Lingė.
Pasak jo, apvalinimas nevyktų keliais atvejais: atsiskaitant skaitmeninėmis priemonėmis (kortele, mobilia programėle, el. bankininkyste, dovanų kuponais ir pan.), mokant už atskiras prekes ar paslaugas.
„Jei perki tik vieną šokoladą, kuris kainuoja 99 centus, tai atsiskaitant grynaisiais ir reikės mokėti 99 centus, bet jei perki šį šokoladą ir obuolių už 88 centus, tai krepšelio kaina – 1,87 euro. Apvalinant iki artimiausių 5 centų, mokėti reikėtų 1,85 euro. Analogiškai mokant ir už paslaugas. Moki už elektrą kasoje – reikės sumokėti kaip už vieną prekę – tiksliai tiek, kiek nurodyta, nepriklausomai, kokiu būdu vyktų atsiskaitymas“, – skaičiavo M.Lingė.
Portalui lrytas.lt M.Lingė paaiškino, kad jei pirkėjas perka tik, pavyzdžiui, vieną šokoladą už 99 centus, tuomet pardavėjas turės atiduoti 1 cento grąžą, mat pakeitimai taikomi tik apvalinant visą prekių krepšelį, o ne vieną prekę.
„1 ir 2 centų fiziškai neeliminuosime, jie tik grįš į Lietuvos banką. Negalima kištis į kainodarą – tai būtų tam tikras direktyvų pažeidimas. Mes kalbame tik apie krepšelio galutinę sumą. Pardavėjai turės turėti kažkiek centų grąžos tokiais atvejais“, – aiškino M.Lingė.
Čia taupūs pirkėjai galės ir išlošti – užuot pirkę du šokoladus po 99 centus ir praradę 2 centus, mat bendra suma siektų 1,98 euro ir būtų apvalinama iki 2 eurų, vartotojai galės kiekvieną šokoladą pirkti atskirai ir taip nuo kiekvieno atgauti po 1 centą. Pasiskaičiavus, būtų galima prekių krepšelį išskaidyti ir į kelias dalis, kad apvalinama suma būtų pirkėjo naudai.
„Kai yra krepšelis, reikėtų paskaičiuoti, susidėlioti prekes. Man pasakojo, kaip reaguoja senjorai – jie pusiau juokais sako: „Čia priemonė prieš Alzheimerio ligą“. Reikės pasiskaičiuoti, kad krepšelio suma būtų naudingesnė jiems, o ne prekybininkams. Tikrai bus galima komplektuoti prekes“, – kalbėjo M.Lingė.
Kaip jis pabrėžė, šie pakeitimai leis žmonėms, verslui ir biudžetui sutaupyti apie 3,7 mln. eurų per metus, nebekaldinti 1 ir 2 centų monetų, kurių pagaminimas būna brangesnis nei jų vertė.
Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento, Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė, kad 1 ir 2 centų monetos ne tik nepatogios vartotojams, bet ir teršia aplinką.
„Kadangi monetos – nepatogios naudoti, yra mažytės, užima daug vietos, jų perkamoji galia maža, gyventojai jas tiesiog arba pameta, arba kaupia taupyklėse ir nenaudoja mokėjimams. Esame paskaičiavę, kad nuo euro įvedimo esame šių monetų išmėtę net už 2,5 mln. eurų“, – sakė E.Lisinskaitė.
Pasak jos, čia svarbus ir tvarumo klausimas.
„Vienkartinėms monetoms pagaminti, administruoti, tvarkyti, transportuoti naudojami ištekliai, išsiskiria ir tarša, kaupiasi plastiko kiekis. O ir pačios monetos, jei pametamos, kaupiasi kažkur gamtoje. Iš tvarumo ir efektyvumo pusės šių monetų pagaminimas Lietuvos bankui kainuoja daugiau nei pati monetos vertė.
Siekiame efektyviau naudoti išteklius, turėti efektyvesnį grynųjų pinigų ciklą, prisidėti prie tvarumo ir patogumo, nes šių monetų nebekaldinant ir jomis nebeatiduodant grąžos, bus lengvesnės mūsų piniginės, bus lengviau atskirti pinigus ir atsiskaityti“, – kalbėjo E.Lisinskaitė.
Pašnekovė pabrėžė, kad ir kitose ES valstybėse situacija panaši.
„Tos pačios problemos. Šią dieną yra šešios valstybės, kurios jau taiko apvalinimą: Airija, Belgija, Italija, Suomija, Nyderlandai ir nuo praeitų metų vidurio – Slovakija – valstybė, kuri panaši į Lietuvą tiek ekonomine, tiek geopolitine situacija“, – įvardijo E.Lisinskaitė.
Ji pridūrė, kad valdžia nesiūlo Lietuvoje monetų panaikinti ar jų apskritai atsisakyti – gyventojai ir toliau galės jomis naudotis, bet parduotuvėje pardavėjai nebeatiduos jomis grąžos.
„Mokėtina suma, kurią žmonės mokės kasoje, bus suapvalinta iki 0, 5 arba 10 centų, kad nereikėtų duoti grąžos smulkiais centais. Bet jeigu, tarkime, aš turiu 1 ar 2 euro centais 25 centus, galiu sumokėti. Gyventojai galės šias monetas išleisti atsiskaitydami už prekes ir paslaugas“, – aiškino Lietuvos banko atstovė.
Taip pat gyventojai galės išsikeisti monetas Lietuvos banke bei kai kuriuose komerciniuose bankuose. Taip ilgainiui bus atsisakoma 1 ir 2 centų monetų.
„Ilgainiui rinkoje parduotuvėms nebereikės šių monetų iš Lietuvos banko. Tada Lietuvos bankas nebeturės poreikio jų kaldinti ir leisti į apyvartą. Monetos iš gyventojų grįš pas prekybininkus, o iš prekybininkų – į Lietuvos banką. Ilguoju laikotarpiu monetų turėtų nelikti“, – kalbėjo E.Lisinskaitė.
Į Lietuvos banką patekusios monetos būtų arba parduotos kitoms valstybėms, arba sunaikintos ir parduotos į metalo laužą.
Nuo šių metų liepos lengvieji plastikiniai maišeliai daugelyje parduotuvių kainuos po 1 centą. E.Lisinskaitė paaiškino, kaip keistųsi tokių centus kainuojančių prekių kaina nuo 2025 metų.
„Atkreipiu dėmesį, kad siūloma apvalinti ne atskirų prekių kainas. Jeigu prekė lentynoje turi 1 cento kainą, tai ji ir kainuos 1 centą. Būtų apvalinama visų perkamų produktų suma – tarkime, aš perku obuolius, bananus, mėsą, pieną, varškę, imu penkis maišelius, ateinu prie kasos – man reikia mokėti 10 eurų 1 centą. Tuomet, jei mokėsiu grynais, man tą sumą suapvalins iki 10 eurų. Jei mokėsiu kortele, man sumos neapvalins ir nuo kortelės nuskaitys 10 eurų 1 centą“, – kalbėjo ji.
„Jei bendra suma baigiasi 1 ar 2 centais, bus apvalinama į mažesnę pusę, aš sumokėsiu 1 ar 2 centais mažiau. Jei 3 ar 4 centais – bus apvalinama į didesnę pusę iki 5 centų. Jei 6 ar 7 centais – apvalinama į mažesnę pusę iki 5 centų, o jei 8 arba 9 – į didesnę pusę iki 20 centų“, – tęsė E.Lisinskaitė.
Vadinasi, apvalinimas būtų neutralus – tiek pirkėjo, tiek pardavėjo naudai.
„Vieną kartą aš galimai sumokėsiu 1 ar 2 centais mažiau, negu priskaičiuota, o kitą kartą sumokėsiu daugiau ir juos gaus prekybininkas. Bet ilguoju laikotarpiu skirtumai turėtų išsilyginti“, – svarstė Lietuvos banko atstovė.
Norint, kad įsigaliotų Lietuvos banko siūlymai, turėtų būti pakeisti atitinkami teisės aktai.
„Teisės aktus pas mus priima Seimas, neužtenka vien diskusijos. Teisės aktai turėtų būti pateikti Seimui užregistruoti, tuomet vyks svarstymas, o eigoje bus priimti atitinkami sprendimai. Mes jau diskutavome ir su pačiais prekybininkais bei su vartotojais – bendrai pritariama, kad šių monetų nereikia, tik keliamas pagrindinis klausimas, kokiu būdu mažinti monetų vartojimą“, – šnekėjo E.Lisinskaitė.
