„Tikiuosi, kad praeis pateikimo stadiją, labai tikiuosi. Nes vis tiek būtų geriausia, jeigu diskusija Seime prasidėtų, komitetai galėtų pradėti dirbti.
Galbūt diskutuojant atsiras kažkokių labai gerų pasiūlymų, apie kuriuos kažkokiu būdu Vyriausybė nepagalvojo rengimo metu, nors iš tikrųjų reforma yra paruošta tiek vertinant ilgametes diskusijas dėl mokesčių sistemos, tiek tarptautinių organizacijų pastabas“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Man atrodo, kad būtų gerai, jeigu šiandien pateikimą praeitų. Viena vertus, tai leistų Vyriausybei pateikti paskutinį prašymą įšaldytai RRF lėšų daliai, kad lėšos Lietuvai būtų perverstos ir atitinkamai finansuoti projektai, kurie buvo suplanuoti. Kita vertus, leistų pradėti Seimui komitetuose dirbti ir diskutuoti, ten gal kažkokios erdvės pokyčiams ir būtų“, – pažymėjo ji.
Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį, kad labai mažai yra kalbama apie teigiamus šio paketo aspektus mokesčių mokėtojams, kurie yra siūlomi.
„Labai mažai kalbama apie tai, kas šiame pakete yra teigiamo mokesčių mokėtojams – investicijų lengvatos, daug nuosaikesnis gerai apmokamų darbo vietų apmokestinimas, taip pat didesnis NPD, kino lengvata labai pasiteisinusi, pridėtinės vertės mokesčio registracijos ribos pakėlimas ir daug nuostatų, kurias visi kažkaip priima, kaip savaime suprantamas“, – sakė politikė.
„Reikia suprasti, kad šios nuostatos turi poveikį valstybės biudžetui – dėl jų mažėja valstybės biudžeto pajamos. Tai negali valstybės biudžeto pajamos visada mažėti, finansavimas švietimui, sveikatai ir socialinei apsaugai visada didėti. Taip tiesiog nebūna“, – tvirtino konservatorė.
ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje numatomi keturi Finansų ministerijos inicijuojami įstatymų pakeitimai bei trys – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Juose – pokyčiai individualia veikla užsiimantiems žmonėms, lengvatų reguliavimas, Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo pakeitimai bei minimalios nedarbo socialinio draudimo išmokos nustatymas.
Taip pat, prie mokesčių reformos projekto įtrauktas ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymas didinti prokurorų atlyginimus.
GPM įstatymo pokyčiai – pasikeitę mokesčių tarifai, peržiūrimos lengvatos
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Didžiausią diskusiją ir prieštaravimus valdančiosios koalicijos gretose kelia siūlomas individualios veiklos apmokestinimas – nuo 2026 m. numatomas 20 proc. GPM tarifas, vietoje buvusių 15 proc. Taip pat GPM įstatymo projekte numatoma nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 180 VDU padidinta bendrų metinių gyventojo pajamų riba, kurią viršijus taikomas didesnis papildomas 7 proc. pajamų mokesčio tarifas. Tuo tarpu papildomu 5 proc. GPM apmokestinti numatoma pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 VDU.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą.
Įstatyme siūloma ir riboti dovanas iš artimųjų asmenų. Vietoje anksčiau buvusių neapmokestinamų dovanų, nepriklausomai nuo vertės, dabar siūloma apriboti jas iš artimųjų asmenų iki 300 tūkst. eurų. Seimo Teisės departamentas tame įžvelgė neatitikimą Konstitucijai, nes visas artimųjų dovanas mokesčių reformos pakete siūloma apmokestinti, o žemės ūko veikloje naudojamo turto apmokestinti nenumatoma.
Pelno mokesčio įstatyme – momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas
Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
Numatoma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Vidutinis nekilnojamo turto mokestis už gyvenamąjį būstą – 16 eurų per metus
Teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio įstatymo (NTMĮ) projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą.
NTMĮ įstatymo projekte padidinta fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 nekilnojamojo turto verčių medianos, t. y. siūloma neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalies, neviršijančios 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos.
Priėmus NTMĮ pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, surinktos pajamos būtų skiriamos savivaldybėms. Tvirtinama, kad du trečdaliai žmonių mokesčio nemokės.
NTMĮ projekte siūloma, kad fizinio asmens pagrindinis gyvenamasis būstas (jo mokestinė vertė) būtų apmokestinamas taikant progresinį apmokestinimą – dalis, iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos, būtų neapmokestinama. Daliai, tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų, būtų taikomas 0,06 procento mokesčio tarifas. Galiausiai daliai viršijančiai 2 savivaldybės NT verčių medianas, būtų taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas.
SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką
Savo pasiūlymų rinkinį pakete numato ne tik Finansų, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Tuo tarpu Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektu, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektuose yra numatomas šeimynos dalyvių draudimas nedarbo socialiniu draudimu, Užimtumo įstatymo projektu siūloma panaikinti nustatytą išimtį, leidžiančią šeimynos dalyviui įgyti bedarbio statusą nenutraukus veiklos.
Prezidento siūlymas – didinti prokurorų atlyginimus
Galiausiai mokesčių reformoje Prezidentūra taip pat registravo įstatymo projektą, numatantį prokurorų atlyginimų didinimą. Siekiama padidinti visų lygių prokurorų darbo užmokestį, taip pat, siūlomas darbo užmokesčio padidinimo dydis negali ženkliai skirtis nuo teisėjų darbo užmokesčio. Projekte siūlomas subalansuotas darbo užmokesčio santykis tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų, numatant tokius prokurorų pareiginės algos koeficientus, kurie skirtųsi vidutiniškai 10 proc., lyginant su teisėjų koeficientais.
Siekiama nustatyti, kad prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2023 m. spalio 1 d. būtų taikomas Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (1785,4 euro).
