Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė teigia, kad toks šeimų išskyrimas yra nepagrįstas bei neatitinka NPD tikslų.
Šiuo metu NPD yra taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.
R. Lazutka: taip būtų kuriama kitose šalyse tipiška ir aiški sistema
VU profesorius R. Lazutka teigė, kad Lietuvoje egzistuojanti NPD sistema yra neįprasta tuo, kad augant pajamoms neapmokestinamas jų dydis mažėja. Tad, anot jo, prezidento siūlymas reikštų ėjimą prie jau seniai reikalingos tipiškos ir aiškios sistemos.
„Mūsų neapmokestinamas minimumas yra ypatingas tuo, kad jis mažėja augant pajamoms iki vidutinės algos, jis taip yra sukonstruotas, kad augant pajamoms kinta, kas nėra tipiška. Kitose šalyse yra būtent taip, kad nesvarbu, iš kokios veiklos žmogus užsidirbo, ir nesvarbu, kiek jis užsidirba, neapmokestinamas minimumas yra visiems vienodas. O paskui jau virš to minimumo yra apmokestinama ir yra progresinių mokesčių laipteliai. Tai yra tipiška ir yra aiški sistema“, – Eltai teigė R. Lazutka.
„Nesvarbu, ar tu gavai algą, ar tu išsiėmęs verslo liudijimą, individualios veiklos liudijimą, kažkam teiki paslaugas. Ir žinai, kad jeigu tu dirbai iki valstybės nustatytos minimalios algos, tu nemoki už tai. O virš to, ką jau daugiau uždirbi, už tą ir moki. Seniai taip reikėjo padaryti“, – paminėjo jis.
Anot jo, toks universalus NPD taikymas užtikrintų, kad šeimos nesijaustų priverstos skursti, jeigu nori gauti finansinę pagalbą. Bet, pasak R. Lazutkos, pasiturinčios šeimos, kur tokia pagalba būtų beprasmė, galėtų būti daugiau apmokestinamos kitais progresiniais mokesčiais.
„Paprastai kritikuojama, kad nepasakoma, iš kur gauti pinigus tokioms priemonėms. Taip pat priemonės kritikuojamos, kai yra padedama pasiturinčioms šeimoms. Pavyzdžiui, būtų įvesta mokesčių lengvata, kurią gautų šeima, kurioje vyras uždirba 5 tūkst. eurų, o žmona – 3 tūkst. eurų, tad iš viso – 8 tūkst. eurų. Iš tikrųjų, lengvata neturės jokio poveikio jiems, bet tada kritikuojama, kad visa priemonė yra pinigų švaistymas.
Bet iš tokių pasiturinčių šeimų galima paimti kita forma, tarkime, įvedus mokestį nuo viršutinės pajamų dalies, kas yra įprasta Vakarų šalyse. Tada jie negaus naudos iš lengvatos, bet ta universali lengvata bus naudinga, kadangi uždirbantys mažiau stengsis dirbti, nes pagalba nėra susiejama su skurdimu“, – aiškino jis.
Anot R. Lazutkos, prezidento paminėta idėja, kad tokia priemonė padės spręsti demografines problemas, nepasiteisintų. Visgi, jo teigimu, toks NPD šeimoms užtikrintų palankesnes sąlygas šeimoms ir geresniam vaikų vystymuisi.
„Tikrai šiais laikais nėra taip, kad pasiskaičiuoji, kiek valstybė duos už arba kiek mažiau mokesčių ims ir pagal tai gimdai vaikus. (...) Bet tiesiog tie vaikai, kurie gimė ir auga, jiems reikia palankesnių sąlygų šeimose, todėl jas reikia remti ir mokesčių lengvata būtų priemonė sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms gyventi, vaikus auginti. Palankesnėse sąlygose augantys vaikai, jie būna sveikesni, kūrybiškesni, geriau prižiūrėti, geriau mokosi ir visuomenė būna turtingesnė ir laimingesnė dėl to, kad vaikų padėtis yra geresnė“, – sakė jis.
K. Mickutė: taip būtų be pagrindo iškreiptas NPD tikslas
LLRI vyresnioji ekspertė K. Mickutė tvirtina, kad universalus NPD taikymas būtų be pagrindo nesąžiningas, nes išskiriama tik viena visuomenės grupė – šeimos su vaikais. Taip pat, anot jos, prezidento įvardintas „universalumas“ nukrypsta nuo pagrindinio NPD tikslo, kadangi tam tikra pajamų dalis būtų neapmokestinama nepriklausomai nuo bendro pajamų dydžio.
„Nėra pagrindo išskirti būtent šeimų su vaikais, ypač turint omenyje tai, kad NPD yra nukreiptas į skurdžiausiai gyvenančius. Universalus taikymas visiškai devalvuoja NPD reikšmę, ypač jeigu nėra paimamos pajamos kaip dėmuo“, – Eltai teigė K. Mickutė.
LLRI ekspertė priminė, kad NPD tikslas yra padėti mažiausiai uždirbantiems asmenims, tad jo taikymas visoms vaikus auginančioms šeimoms būtų tikslo iškreipimas.
„Apskritai NPD tikslas yra orientuotas į mažiausias pajamas uždirbančių ar nedirbančių žmonių. Tai čia būtų galima vertinti kaip nesąžiningą reiškinį, ypač vertinant, kad jau yra buvusi tokia praktika ir jos buvo atsisakyta pereinant prie tiesioginių išmokų šeimoms ir vaikams“, – sakė LLRI atstovė.
K. Mickutė paminėjo, kad G. Nausėdos idėja taip pat nepadėtų keisti demografinės padėties, kadangi tai tebūtų dar viena „prabėgomis“ padaryta reforma.
„Demografines problemas jau eilę metų bandome spręsti įvairiomis priemonėmis. Problema yra tame, kad tai daroma tokiais, kaip įprasta mūsų įstatymo leidyboje, prišokimais ir tokiais rinkiminiais pažadais. Reikia vertinti apskritai, kiek padėjo. Nes reformos nepasieks savo tikslo, jeigu bus daromos prabėgomis, priimant įstatymą ir tiesiog paliekant likimo valiai“, – komentavo ji.
ELTA primena, kad gegužės mėnesį Finansų ministerija pasiūlė, kad MMA 2024 metais augtų 10 proc. ir siektų 924 eurus „ant popieriaus“. Dėl to artimiausiu metu turėtų sutarti Vyriausybė.
Tokiam siūlymui anksčiau pritarė Trišalė taryba. Kartu taryba pasiūlė NPD didinti 20 proc., tokiu atveju jis nuo 2024 m. siektų 751 eurą. Tai Seimas spręs rudenį, kai priims nutarimus dėl 2024 m. biudžeto.
Taip pat Finansų ministerijos mokesčių reformos projekte numatomas NPD ir MMA suvienodinimas iki 2028-ųjų metų. Tais metais numatoma, kad NPD ir MMA galėtų siekti beveik 1200 eurų.
Skaičiuojama, kad kitiems metams šis sprendimas kainuotų apie 200 mln. eurų, o iki 2028 m. jo našta valstybės biudžetui pasiektų 573 mln. eurų.
Nuo 2023 m. pradžios MMA augo iki 840 eurų, t. y. 15 proc. nuo buvusių 730 eurų, minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 5,14 euro vietoje praeitais metais nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėjo 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc.
NPD nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje – 625 eurai.
