LB teikia siūlomų Mokėjimų įstatymo pataisų projektą. Kaip nurodoma, pakeitimai užtikrins gyventojams pakankamas mokėjimo paslaugas už prieinamą kainą, o kredito įstaigoms – mažesnę administracinę naštą.
„Pakeitimai leis padidinti mokėjimo paslaugų prieinamumą, užtikrins socialiai pažeidžiamų asmenų apsaugą, piniginę socialinę paramą gaunantiems paliekant galimybę pasinaudoti paslaugomis už ne daugiau nei pusę maksimalaus komisinio atlyginimo, o socialinės pašalpos gavėjams pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą tokios paslaugos galėtų būti teikiamos nemokamai“, – teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
O LB Rinkos infrastruktūros departamento l. e. p. direktorius Tomas Karpavičius priduria: pastarųjų metų patirtis rodo, kad naudojimosi mokėjimo paslaugomis apimtis nekinta taip sparčiai, kad būtų tikslinga ją peržiūrėti kas metus.
„Peržiūrint paslaugos apimtį ir įkainį kas trejus metus, kredito įstaigoms mažės administracinė našta, nes rečiau reikės peržiūrėti savo siūlomą pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą ir priderinti ją prie atnaujintų reikalavimų. Gyventojai, patvirtinus pagrindinės mokėjimo sąskaitos sudėtį ir įkainį, žinos, kad tokia paslauga bus prieinama artimiausius trejus metus.
Retesnė peržiūra taip pat reikš ir mažesnes išlaidas reguliavimui. Šiuo metu kasmet vertinamas poreikis keisti pagrindinės mokėjimo sąskaitos sudėtį, taip pat pagal nustatytą metodiką apskaičiuojamas maksimalus komisinis atlyginimas už paslaugą“, – komentavo T.Karpavičius.
Štai esminiai punktai, ką siūlo keisti LB:
keičiamos nuostatos, kaip apskaičiuojamas maksimalus įkainis. Pradinis maksimalus įkainis apskaičiuojamas pagal siūlomą naują reguliavimą atitiktų palankiausius ir pagal sudėtį artimus vartotojams mokėjimo paslaugų krepšelius rinkoje. Jis negalės viršyti tam tikros minimalios mėnesinės algos dalies. Jei šis pasiūlymas būtų priimtas šiuo metu, įkainis būtų 1 euras;
peržiūrint bazinį krepšelį jo kaina galėtų keistis tik tuo atveju, jei keistųsi paties krepšelio apimtis. Jeigu kaina keistųsi, ji negalėtų viršyti nustatytos minimalios mėnesio algos dalies (MMA);
socialiai pažeidžiamiems asmenims (gaunantys piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ), kaip ir šiuo metu, paslauga būtų teikiama už ne daugiau kaip pusę nustatyto komisinio atlyginimo. O socialinės pašalpos gavėjams pagal Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą bazinis krepšelis būtų teikiamas nemokamai;
vietoje dabar nustatytų 550 eurų, iš bankomatų nemokamai išsigryninti būtų galima 500 eurų.
Be pakeitimų dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos apimties ir maksimalaus įkainio apskaičiavimo kriterijų, dar numatyta, kad šiek tiek keičiasi, kas turi teikti šią paslaugą: pagrindinę sąskaitą turės pasiūlyti ir tos kredito įstaigos, kurios neteikia grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitą paslaugos.
Taip pat numatytas papildomas informavimo reikalavimas. Kai mokėjimo paslaugų teikėjai keičia vartotojams teikiamų su mokėjimo sąskaita susijusių paslaugų įkainius, kartu su pateikiama informacija apie pakeitimus jie turės papildomai informuoti vartotojus apie galimybę pakeisti taikomą mokėjimo paslaugų kainodaros būdą į kitą mokėjimo paslaugų teikėjo siūlomą, o pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą teikiančios kredito įstaigos papildomai ir apie galimybę pasinaudoti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga.
„Atsižvelgiant į palankiausius pasiūlymus rinkoje užfiksuojamas pradinis maksimalus įkainis. Keičiantis įkainiams rinkoje, jie automatiškai neturės įtakos pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos įkainiui. Jis perskaičiuojamas atsižvelgiant į paslaugos apimties pokyčius, taip pat užtikrinama, kad jis santykinai (lyginant su pajamomis) nedidėtų – jis negalės viršyti įstatyme numatytos MMA dalies.
Pagal dabartinį reguliavimą 1 euro įkainis už bazinį krepšelį negali būti nustatytas, tam reikalingi pokyčiai įstatymo lygmeniu“, – komentavo T.Karpavičius.
Apie siūlymus iki 500 eurų sumažinti nemokamai gryninamą sumą, jis kalbėjo, kad šio reguliavimu norima užtikrinti, kad pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga būtų pakankama daugumai gyventojų. Kaip rodo mokėjimų statistika, gyventojų apklausų duomenys, didžiajai daliai gyventojų – 90 proc. – 500 eurų grynųjų per mėnesį yra pakankama suma.
Priėmus įstatymą skaičiavimai būtų tikslinami atsižvelgiant į naujausius duomenis.
„Asmenys, kuriems reikalinga didesnė grynųjų pinigų suma, gali pasinaudoti kitais kredito įstaigų pasiūlymais. Rinkoje yra pasiūlymų – krepšelių, kurie apima ir didesnę grynųjų pinigų sumą“, – portalui lrytas.lt komentavo LB atstovas.
Bankų asociacija žeria kritiką
„Skeptiškai vertiname pasiūlymą pakeisti iki šiol taikytą mokesčio skaičiavimo formulę, nes neaiškūs tokio siūlymo motyvai. Kol kas trūksta duomenų, pagrindžiančių siūlomo pokyčio reikalingumą, naujos formulės logiką, nebuvo atlikta pasiūlymo poveikio studija.
Tačiau palaikytume pasiūlymą suvienodinti praktiką rinkoje ir privalomą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio paslaugą teikti visose kredito įstaigose“, – portalui lrytas.lt minėjo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) viceprezidentas Aidas Budrys.
LB siūlo, kad socialinę paramą gaunantys gyventojai mokėtų pusę nustatytos krepšelio sumos, o gaunantiesiems socialinę pašalpą ši paslauga apskrita būtų teikiama nemokamai.
Į tai LBA sureagavo teigdama, jog socialinę paramą gaunančių asmenų baziniams krepšeliams bankai jau dabar taiko 50 proc. nuolaidą. O 100 proc. mokesčio kompensavimą palaikytų, jei mechanizmas veiktų taip pat, kaip būsto šildymo, geriamojo, karšto vandens išlaidų kompensavimo atveju. Kitaip sakant, šiuos kaštus verslui kompensuotų valstybė.
„Dar pernai LB teigė, kad Lietuvos gyventojams taikomi mažiausi įkainiai, palyginti su kitomis Baltijos ir Šiaurės šalimis, apibendrinus skaičiuojant būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kainą. Be to, pasiūlymas fiksuoti krepšelio kainą trijų metų laikotarpiui neatitinka šiuolaikinės ekonomikos dinamikos.
LBA neramina, kad chaotiški, duomenimis nepagrįsti sprendimai mūsų šalies finansų sektoriuje tampa norma, o priežiūros institucijos su rinkos dalyviais nesikonsultuoja, į verslo argumentus“, – komentavo LBA atstovai.
Atsiims per kitas paslaugas
„Pirmoji problema ne ta, kas kiek laiko perskaičiuojamas krepšelis, o kaip jis perskaičiuojamas ir kad jis apskritai skaičiuojamas, – svarstė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius. – Jei būtų mano valia, šio reguliavimo iš viso atsisakyčiau, tačiau kai reikia rinktis iš dviejų blogybių, atsižvelgiant į tai, kad dabartinis tarifas suteikia daugiau lankstumo, bankai prie to jau prisitaikę, mano galva, palikti dabartinę tvarką būtų geriau“.
Pašnekovo nuomone, tikriausiai nereikia stebėtis, kad reguliuotojas nesiremia kaštų augimu teikiant paslaugas. Tačiau verslas, kuriam ir tenka atsakomybė teikti paslaugas, susiduria su situacija, kai augančios infliacijos, atlyginimų kontekste paslaugų, kurias jie įpareigojami teikti, įkainis dirbtinai mažinamas.
„Aplinkoje, kur viskas brangsta, bazinį krepšelį siūloma mažinti. Tai gali privesti prie to, kad čia išloš nebent keli didieji Lietuvoje jau įsitvirtinę bankai, kurie sąnaudas padengs, nes aptarnauja didesnį klientų skaičių, turi technologijas, jie nebeturi įėjimo į rinką kaštų.
Tačiau LB, siūlydamas mažinti bazinių paslaugų krepšelį, akivaizdu, neatsižvelgia į aukštos infliacijos kontekstą. Kadangi nevertinamas teikiamų paslaugų sąnaudų didėjimas, dirbtinis kainos mažinimas ves prie dar didesnės koncentracijos rinkoje“, – portalui lrytas.lt kalbėjo L.Marcinkevičius, kurį stebina apklausomis, o ne verslo įžvalgomis paremti LB siūlymai.
Jis mato esminį skirtumą, kai nurodymas teikti nuostolingas paslaugas pasiekia iš centrinio banko, ir kai tokį sprendimą priima patys bankai. Pastaruoju atveju, kai bankas į nuostolį veiktų savo valia, taip pritraukdamas klientų ir investuodamas į ateitį, viskas būtų gerai, nes tai – verslo sprendimas.
Kai kaina dirbtinai sumažinama, kyla rizika, kad ji padidės kitoms paslaugoms.
„Jau 2016 m. sakėme, kad jei paslaugos teikėjai nepadengs sąnaudų, ieškos būdų, kaip dirbti pelningai kitais būdais. Dabar piktinamasi, kad bankai mažesniuose miestuose uždaro filialus, tačiau mažesniems paslaugų teikėjams sudėtingiau padengti sąnaudas – jie aptarnauja kuklesnį klientų srautą, todėl reguliavimas juos paliečia stipriau. Nesakau, kad taip nutiko tik dėl bazinio paslaugų krepšelio reguliavimo, bet tai tikrai galėjo turėti įtakos, – kalbėjo LLRI ekspertas. –
Ne kartą teko girdėti sakant, kad bankai už gana paprastas paslaugas ima didžiulius įkainius, tačiau tai taip pat gali būti šio reguliavimo pasekmė: kadangi bankai negali didinti vienų įkainių, padidina kitų paslaugų kainas“.
