Tačiau parlamento Darbo partijos frakcijos atstovas ir vienas iš pagrindinių idėjos iniciatorių Vytautas Gapšys tvirtina, kad nesėkmė renkant gyventojų parašus paties projekto nenumarina ir rudens sesijos metu įstatymas gali būti teikiamas Seime. Pasak jo, „gyvai“ pasirašiusių buvo „tūkstančiai“, tuo tarpu el. būdu – šiek tiek virš 2 tūkst. gyventojų.
„Parašų nesurinkome. Gaila, kad gyventojai, kurie turi būsto paskolas ir kurie gyvai sutikti mielai pasirašydavo, nepasistengė el. būdu išnaudoti šios galimybės. Bet mes svarstome, pasiderinę su opozicija, rudenį teikti tą projektą. Taip padėkodami, atkreipdami dėmesį į tuos žmones, kurie pasirašė, tūkstančiai yra pasirašiusių“, – naujienų agentūrai ELTA teigė V.Gapšys.
„Manome, kad visuomenės nuomonė, apklausos rodo, jog problema yra aktuali. Būsto palūkanos, kaip buvo paskelbta, yra antros didžiausios ES, nedaug atsiliekame nuo latvių. Ir palūkanos dar kils, nes Europos Centrinis Bankas labai tikėtina, kitą savaitę dar kartą didins bazines palūkanų normas“, – aiškino jis.
V.Gapšys pažymėjo, kad sąlygos minėto projekto pateikimui Seime yra, tačiau bus siekiama bendro sutarimo opozicijoje. Jeigu jį pavyks rasti, anot parlamentaro, rudens sesijoje klausimą bus galima kelti, bet parašų nesurinkimas silpnina galimybes gauti daugiau palaikymo Seime.
„Sąlygos tam projektui pasiekti Seimo salę yra, tarsimės su opozicija. Jeigu visi palaikys opozicijoje, toliau projektą registruosime ir rudens sesijoje bandysime klausimą kelti. Bet aišku, tai, kad nesurinkome parašų, susilpnino mūsų galimybes – nereikia to slėpti. Valdantiesiems tai bus tam tikras argumentas į projektą žiūrėti laisviau, negu būtų žiūrėję, kai būtume turėję pilną gyventojų palaikymą“, – sakė „darbietis“.
„Jeigu visa opozicija palaikys tą idėją, tai kartu, kad tai būtų visų bendras projektas, surinksime parašus ir registruosime. Jeigu toks palaikymas bus, jį registruosime“, – akcentavo jis.
Projekto turinio keisti neplanuojama
Darbo partijos frakcijos narys galiausiai aiškino, kad planas būtų įstatymo projektą teikti tokia formuluote, kokia numatyta dabar. Tačiau jis neatmetė galimybės projekto tobulinimui.
„Manau, kad taip, nebent kažkas surastų kažkokias formuluotes, kurias reikėtų patobulint. Bet dabartinė pasiūlyta, manau, atlaikė tam tikrą laiko išbandymą ir atrodo, kad ji visiems iki šiol tiko ir buvo priimtina, apie kurią būtų galima kalbėti“, – tikino V.Gapšys.
„Bet, aišku, jeigu bus siūlymų po pateikimo Seime, jie galėtų būti svarstomi, t. y. natūrali procedūra, kuri galėtų būti pradėta. Pradžioje, manau, remtumėmės šia įstatymo projekto versija“, – teigė jis.
ELTA primena, kad balandžio pradžioje Seimo opozicinės frakcijos parengė GPM įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo gyventojai, mokantys išaugusias palūkanas už būsto paskolas, galėtų atgauti dalį pinigų, sumokėję gyventojų pajamų mokestį. Pasak Seimo „darbiečių“, tam, kad šio siūlymo valdantieji neignoruotų, bus siekiama surinkti daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų parašų, kas lems projekto patekimą į Seimo darbotvarkę. Surinkus tiek parašų įstatymo projektas į Seimą atkeliautų kaip visuomenės iniciatyva.
Pagal siūlomą projektą, nuolatiniai Lietuvos gyventojai, apskaičiuodami ir deklaruodami pajamas už 2023 metus, galėtų iš jų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą, taip sumažindami išaugusių paskolų palūkanų poveikį namų ūkiams.
