Verslą pradėjo nieko neturėdami
Dominykas Raibužis ir Aurimas Šleinius kondicionierių montavime toli gražu ne naujokai – prieš pasukdami nuosavo verslo link, abu dirbo kitoje įmonėje, kur tuo užsiėmė ne vienerius metus. Tačiau suvokę, kad įmonės vadyba nepriimtina, nusprendė tapti verslinsinkais.
Palikę seną darbą užnugaryje, vilniečiai savo verslą pradėjo kurti neturėdami nieko – nei kontaktų, nei klientų, nei žinių, kaip valdyti verslą – turėjo tik norą dirbti ir nemažą žinių bagažą kondicionierių montavime.
Kaip prisiminė Dominykas, vyrai kurti verslo planą ir įeiti į rinką pradėjo per patį koronaviruso pandemijos įkarštį, tačiau po įmonės atidarymo prireikė dar kelių mėnesių, kad viskas būtų sustyguota ir būtų galima pradėti darbus.
Susipirkę įrangą, transportą ir sutvarkę kitus niuansus, skelbimų portaluose patalpino skelbimą, kad kokybiškai ir už prieinamą kainą teikia kondicionierių montavimo paslaugas – taip ir prasidėjo įmonės „Kondimonta“ veikla.
„Pradėjome dirbti dviese ir patys montuoti kondicionierius, o pirmaisiais metais jau pasiekėme 100 tūkst. eurų apyvartą ir nusprendėme, kad norime daugiau. Tada pradėjome samdyti žmones, kurie buvo mūsų pagalbininkai: iki tol vakarais rūpindavomės pardavimais, o dienomis montuodavome įrangą“, – prisiminė verslo pradžią pašnekovas.
Verslo savininkai kondicionierių ir šilumos siurblių montavimo darbus paliko kitiems darbuotojams, o patys pradėjo „direktoriauti“: rūpinosi, kad įmonėje netruktų nei pinigų, nei klientų, o atlyginimai būtų įmokėti laiku ir tuo pačiu gautų grynojo pelno.
„Tuomet antraisiais metais pavyko apyvartą padidinti keturiais kartais ir antrieji metai buvo labai geri. Tretieji metai, pasirodo, buvo dar geresni – mums pavyko dar padvigubinti apyvartą ir pasiekti 800 tūkst. apyvartą“, – skaičiavo įmonės bendrasavininkas.
Suprato – klaida būtų lemtinga
Pamatę, kad apyvartą kasmet didėja kartais, verslininkai suvokė, kad kiekvienas veiksmas – gali būti lemtingas ir reikšti eros pabaigą.
„Atsiradus didelėms sumoms supratome, kad reikia daugiau žinių ne tik apie investavimą, bet ir apie verslo vystymą, finansus ir kaip juos planuoti“, – kalbėjo jis.
Todėl verslininkai pasinaudojo „Swedbank“ kvietimu savo klientams stiprinti finansinį raštingumą ir išmokti, kaip tinkamai valdyti finansus individualių konsultacijų metu. „Pelningi sprendimai“ finansų konsultantas padėjo sudėlioti visus taškus ant „i“ – šiais metais vilniečiai turi aiškų tikslą neatsilikti nuo rekordinių praėjusių metų, didinti apyvartą ir dar labiau plėsti komandą.
Keturių konsultacijų metu verslininkai daugiau sužinojo, ką svarbu žinoti, valdant finansus: nuo pagrindinių taisyklių iki praktinių patarimų, pritaikytų jų pačių vystomam verslui.
Anot Dominyko, mokytasi, kaip efektyviau įvaldyti didesnes sumas pinigų. „Kai turėjome mažesnes sumas, viskas buvo daug paprasčiau: gaunam pinigėlius, sumokame tiekėjams ir darbuotojams, o patys džiaugiamės pelnu. Būtent praėję metai parodė, kad versle yra šiek tiek daugiau – ne tik gauti ir išleisti, bet ir gaunamus pinigus suplanuoti, kur išleisti prioritetų tvarka“, – pastebėjimais po „Swedbank“ partnerių suteiktų konsultacijų dalijosi vilnietis.
Jis išmoko nebijoti pinigų, tačiau tuo pačiu metu suprasti, kad suklydus dabar, būtų skaudu – augant įmonės „Kondimonta“ apyvartai, verslininkai paslaugas pradėjo teikti ir brangesniems ir didesniems objektas. Jei anksčiau vieno objekto vertė, kuriame montuojama įranga, siekė kelis tūkstančius eurų, pernai jie dirbo su su 100 tūkst. vertės projektais.
O ten kiekviena klaida kainuotų tiek įmonei, tiek patiems savininkams – jei projekto vertė ne tokia ir didelė, pats Aurimas su Dominyku galėtų kompensuoti nuostolius, tačiau pasiekus daugiatūkstantines sumas, tai padaryti ne taip ir lengva.
„Buvo svarbu sužinoti, kad jei atsirastų kažkokia klaida, ji nebūtų lemtinga ir tai nereikštų pabaigos“, – sakė jis.
Išleidžia ne vieną tūkstantį
Dominykas juokauja, kad jų klientai labai lepūs – jie nori to, kas pigu, bet aukščiausios kokybės. Tačiau vyrai bando įgyvendinti ir tokius įnorius, pasiūlydami ne tik gerų techninių savybių įrenginius, bet ir tokius, kurie tarnauja ne vienerius metus.
„Prieš trejus metus sumontavome kondicionierių ir dabar garantinių darbų meistras krapšto nosį nes nėra darbų ir įranga negenda – visuomet stengiamės informuoti žmogų, kad šiek tiek daugiau investavus į įrenginį, jis tarnaus ilgiau, skleis mažiau garsų bei bus naudojamas komfortiškiau. O ir sąnaudos bus mažesnės – bandome šviesti klientus, kad jie rinktųsi ne tik kainą, bet ir kokybę“, – minėjo jis.
Tačiau jau pastebima, kad klientai savo namuose išties vertina kokybę – tuo verslininkai džiaugiasi. Suvokus, kad vasarą sugedęs kondicionierius nesukeltų tokių didelių nepatogumų, kaip žiemą nebešildantis šilumos siurblys, pirkėjai pasikliauja patarimais, kokį įrenginį rinktis.
„Kondicionierių ir jo montavimą vidutiniškai žmonės išleidžia apie 1,6–1,8 tūkst. eurų, jei kalbant apie šilumos siurblius, kainų žirklės didesnės – 7–8 tūkst. eurų“, – lygino pašnekovas.
Vyrai „Kondimonta“ vardu nuolat dalyvauja ir įvairiose paroduose bei domisi naujovėmis, todėl klientams gali paaiškinti, kuo skiriasi skirtingų gamintojų įranga bei tuo pačiu metu pasirūpinti ir sumontuotos įrangos techniniu remontu.
Kadangi šiame versle didelį vaidmenį turi sezoniškumas – vasarą domimasi kondicionieriais ir jų montavimu, o žiemą žvalgomasi į šilumos siurblių asortimentą – vyrai „Swedbank“ partnerių teikiamų konsultacijų metu išmoko, kaip atskirti, kaip atskirose teikiamose veiklose skaičiuoti pelningumą ir kuo jiems užsiimti naudingiau.
Su konsultantu Dominykas kalbėjo ir apie šį klausimą – mat vasaros metu darbuotojų skaičius išauga bene dvigubai, kad galėtų suspėti atlikti visus darbus.
Kalbėdamas apie ateities planus, verslininkas neslėpė, kad dabar svarbiausia rūpintis įmonės plėtra ir neatsilikti nuo praėjusių rekordinių metų.
Valdykite verslo finansus sklandžiau: Smulkiajam verslui – „Swedbank“.
