Minimalios socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos nuo 2023 m. liepos 1 d. turėtų didėti 92 eurais „į rankas“ – nuo 6 iki 8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių. Asmenims, šiuo metu gaunantiems vaiko priežiūros išmokas tarp 6 BSI ir 8 BSI ir kuriems iki liepos 1 d. šios išmokos bus paskirtos ir nebaigtos mokėti, nuo liepos 1 d. bus mokamos didesnės išmokos – t. y., lygios 8 BSI. Nepriemoka bus pervesta į asmeninę sąskaitą iki spalio 1 d., informuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuras.
Šia įstatymo pataisa siekiama užtikrinti, kad dirbantys ir socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys gautų didesnes socialinio draudimo motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas nei tie, kurie nedirba. Be to, minimalios motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos bus didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis – 354 eurai.
Asmenys, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas pajamas ar išmokas, nuo 2024 m. sausio 1 d. turės galimybę dirbti ir išmokos jiems nebus mažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos pajamos ar išmokos kartu neviršys minimalios mėnesinės algos.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. maksimalus kompensuojamasis uždarbis, kai asmuo gauna maksimalią vaiko priežiūros išmoką ir darbo užmokestį, negalės viršyti jo buvusio darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 5 vidutinių mėnesių darbo užmokesčių (VDU), galiojusių užpraeitą ketvirtį iki pajamų ar išmokų gavimo dienos. „Tai padės geriau derinti įsipareigojimus šeimai su darbu“, – pažymėjo SRDK pirmininkas J. Džiugelis.
Sąlygos dėl minimalaus ir maksimalaus kompensuojamo uždarbio dydžio dirbantiems bus taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. Jos bus taikomos visiems asmenims, kuriems vaiko priežiūros išmokos paskirtos nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuostatų įsigaliojimo dieną dar nebus baigtos mokėti.
Planuojama, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. bus ilgiau mokamos ligos išmokos slaugant artimus asmenis. Slaugantiems (nepriklausomai, kur slaugomas) iki 14 m. vaikus vietoje 14 kalendorinių dienų ligos išmoka bus mokama 21 kalendorinę dieną, o slaugantiems vyresnius šeimos narius (sutuoktinį, motiną, tėvą ar vaikus virš 14 metų) – vietoj 7 kalendorinių dienų ligos išmoka bus mokama 14 kalendorinių dienų.
Be to, nuo 2024 m. sausio 1 d. slaugant vaikus iki 18 metų, sergančius ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, ligos išmoka bus mokama slaugant juos ne tik stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje, bet ir ambulatoriškai.
Asmenims, kurie savanoriškai gydosi patologinį potraukį azartiniams lošimams, abstinencijos būklę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sindromą, nuo 2024 m. sausio 1 d. ligos išmoka bus mokama ilgiau, t. y. 40 kalendorinių dienų (vietoj 28 kalendorinių dienų). Be to, 40 kalendorinių dienų trukmės ligos išmoką bus galima skaidyti ir gauti du kartus per metus. Asmuo ligos išmoką galės gauti ne tik gydantis stacionare, bet ir dienos stacionare.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat pritarė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektui, numatančiam, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo priklausomybių gaudami nedarbo draudimo išmoką, šios išmokos trukmė būtų pratęsiama tiek, kiek asmuo buvo laikinai nedarbingas ir maksimali pratęsimo trukmė būtų vienoda visiems bedarbiams, nepaisant ligos ar gydymosi pobūdžio, t. y. 30 kalendorinių dienų. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas bus pratęstas ir tuomet, kai bedarbis gydosi dienos stacionare bei gydosi abstinencijos būklę.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas dar turės priimti Seimas.
