Mažylius auginantiems kauniečiams rasti auklę – ne taip ir paprasta, ypač jei neturi maišo pinigų. Todėl nemaža dalis jų auklės ieško ne per tarnybas ir agentūras, o socialiniuose tinkluose ar per pažįstamus.
Tokios auklės gerokai pigesnės, dažniausiai dėl to, kad dirba nelegaliai – neregistruoja savo veiklos, nedeklaruoja pajamų ir nemoka mokesčių.
Didelės problemos čia nemato ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Atsidūrė paieškų pinklėse
Pradėjusi ieškoti auklės savo dvimetei dukrelei, Aistė gyveno Kauno rajone. Moteris „Laikinajai sostinei“ pasakojo, kad žmogų, kuris galėtų prižiūrėti mergytę, rasti buvo išties nelengva.
„Auklės ieškojau tarp vietinių žmonių, pažįstamų, nes auklei važinėti iš Kauno tikrai sudėtinga. Skelbimą, kad ieškome auklės, kabinome ir ant skelbimo lentų, ir ant medžių“, – prisiminė Aistė.
Į skelbimą sureagavo vos viena moteris, bet Aistė jai dukrelės saugoti nepatikėjo – aukle prisistačiusi moteris sakė, kad turi nugaros išvaržą ir serga kažkokia liga.
„Paskui per pažįstamus pavyko rasti kitą moterį. Valanda jos darbo kainavo 5 eurus. Žinau, kad Kauno mieste tuo metu valanda kainavo 6–7 eurus. Auklė ateidavo valandai ar dviem, daugiausia trims“, – prisiminė mama.
Vis dėlto netrukus auklė rado kitą darbą, tad Aistei teko vėl ieškoti atsakingo žmogaus, galinčio pabūti su mažyle. Vieną dieną važiuodama dviračiu moteris pastebėjo vaikštinėjančią nepažįstamąją.
„Buvo darbo diena. Supratau, kad jei ji ne darbe, vadinasi, arba nedirba, arba dirba slenkančiu grafiku. Pabendravome“, – pasakojo Aistė.
Nepažįstamoji Aistei parekomendavo savo dukterį – esą mergytę galėtų prižiūrėti ji. Mama sutiko. Kurį laiką viskas buvo ramu – auklė dukrą pasiimdavo į savo namus, o ir mažylei ji labai patiko.
Tačiau netrukus Aistė išsiskyrė su vyru ir su dukra išsikraustė į Kauną. Teko vėl ieškoti auklės.
„Dukrą auginau viena ir man labai reikėjo auklės. Tuo metu mano buvusi kolegė išėjo į pensiją, sužinojau, kad ieškosi darbo.
Draugaujame iki dabar, labai džiaugiuosi, ji ateina kartą ar du per savaitę. Moku 4 eurus už valandą, nes ji dar tik mokosi būti aukle, tad kaina – labai nedidelė. Bet ir tai būna brangu – kai reikia susimokėti už keturias valandas ar už visą dieną, susidaro nemaža suma“, – guodėsi Aistė.
Dabar ji sužinojo, kad netrukus moteris turės operuotis, tad nebegalės prižiūrėti mažylės. Vėl reikės ieškotis auklės.
Legali auklė – per brangi
Aistė žino – nors yra agentūrų, kurios padeda surasti auklę, į tokias nesikreips. Nėra kaip.
„Kadangi viena auginu vaiką, mano pajamos – nedidelės, tad neturiu nė minčių kreiptis į agentūrą, nes ten reikia mokėti ir už tai, kad ieško, o kai suras auklę, kurios paslaugos kainuos 8 eurus už valandą, tu dar kartą suprasi, kad turi ieškoti pats. Tik būsi išleidęs pinigų ir sugaišęs laiko“, – apgailestavo pašnekovė.
Moteris pabrėžė: dėl to, ar auklė moka mokesčius, tikrai nesuka galvos. Akivaizdu, kad tokios auklės paslaugos kainuos brangiau.
„Man tokie dalykai būtų svarbu, jeigu mano pajamos leistų tiek mokėti.
Jei auklės darbas oficialus, yra kažkoks saugumo garantas, bet kol kas neturiu tokių pajamų. Džiaugiuosi, kad išgyvenu, kad yra už ką pavalgyti“, – prisipažino Aistė.
Moteris pabrėžė, kad yra daug svarbesnių dalykų už auklės mokamus mokesčius.
„Man svarbu požiūris į vaiką – kad nebūtų smurto, kad nebūtų vaikui liepiama kažką daryti per prievartą ar griežtai kažko neleidžiama. Auklės požiūris į auklėjimą turi atitikti manąjį.
Taip pat svarbu, ar auklė turi žalingų įpročių. Jei auklė vaikšto su vaiku ir rūko, rodo jam pavyzdį, o aš to nenoriu. Svarbu, kaip auklė kalba, kaip bendrauja, kokios manieros. Svarbu ir punktualumas – jei auklė kaskart vėluoja, tuomet vėluoju ir aš pati“, – šnekėjo kaunietė.
Ne ypač svarbu ir VMI
Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Daiva Baniulienė pabrėžė, kad aukle legaliai dirbti galima dviem būdais: įsidarbinant auklių agentūrose arba veiklą vykdant individualiai.
Pastaruoju atveju reikia įregistruoti veiklą, atitinkamai deklaruoti pajamas ir mokėti priklausančius mokesčius.
Pastaraisiais metais daugėja auklių, kurios nusprendžia įregistruoti individualią veiklą. Šiuo metu tokių Kaune – 50. Asmenis, kurie vykdo individualią veiklą, kontroliuoja VMI, tačiau auklėms per didelio dėmesio neskiria.
„VMI, numatydama pagrindines kontrolės kryptis, dėmesį sutelkia į tuo metu rizikingiausias veiklas, kurios turi didžiausios įtakos biudžeto pajamoms, į jas ir koncentruoja darbo išteklius“, – komentavo D.Baniulienė.
Vis dėlto, pabrėžė ji, VMI nuolat stebi situaciją, fiksuoja ir vertina apie mokesčių mokėtojus gaunamus duomenis, analizuoja gyventojų pateikiamas deklaracijas, pranešimus apie galimus mokestinius nusižengimus.
Daugėja dirbančių legaliai
Agentūros „Mama ir auklė“ įkūrėja Ieva Augustinienė pasidžiaugė, kad oficialiai samdomų auklių paklausa didėja.
„Tikslių skaičių pasakyti negaliu, nes auklės dirba su individualios veiklos pažymėjimais, o auklių agentūra yra specializuota atrankų tarnyba – tai reiškia, kad atlyginimą už jos paslaugas auklei moka tiesiogiai tėveliai. Mums mokama tik už auklės parinkimą“, – aiškino I.Augustinienė.
Oficialiai dirbančių auklių daugėjimą lemia kylantys atlyginimai.
„Kuo mažiau auklė uždirba, tuo mažiau turi galimybių pasirūpinti savo socialinėmis garantijomis. Taip pat sunkiai įsidarbina žmonės, kurie bijo visko, kas susiję su mokesčiais, deklaravimu, ataskaitomis“, – aiškino I.Augustinienė.
Esą seniau legalų auklių darbą skatino ir valstybė – siūlė mažesnius mokesčius už verslo liudijimą.
„Toks būdas pradėjo populiarėti, tačiau staiga viskas nukirsta ir pradėtos kovos su verslo liudijimų turėtojomis. Visi kraipėme galvas: kodėl stengiamasi sugadinti visą gerą įdirbį? Žmonės, pradėję keisti savo mąstymą, rūpintis savo socialinėmis garantijomis, gavo pliaukštelėjimą per veidą, neva daro kažką negerai“, – kalbėjo pašnekovė.
Vietoj verslo liudijimo auklėms pasiūlyta brangesnė individuali veikla.
„Individuali veikla turi ir savo privalumų, ir trūkumų. Taip, čia galima turėti daugiau socialinių paslaugų, bet žmogui, kuris pabus naktį vien nuo minties, kad galėjo kažką ne taip deklaruoti, gali visiškai netikti. Žmonėms turi būti paprasta ir saugu mokėti mokesčius, svarbiausia – nebijoti, kad bus nubaustas už ne tokį skaičiuką ar ne tą užpildytą langelį. Visi gąsdinimai tam nepadeda“, – rėžė I.Augustinienė.
Kuo pigiau, tuo geriau?
I.Augustinienė apgailestauja, kad tai, ar auklė dirba legaliai, rūpi ne visiems tėvams. Mokesčius mokančiai auklei dažnai tai būna priežastis derėtis ir dėl didesnės kainos – jei sutiks dirbti už mažą sumą, susimokėjus mokesčius, piniginėje liks ne kažin kas.
„Vilniuje tėvai vis dažniau kalba apie auklės legalumą, sako, kad mokės tiek, kad auklė galėtų susimokėti mokesčius. Kaune dažniausiai norima labai pigios ir legalios auklės tuo pat metu. Tada šeimos turi pasitarti ir nuspręsti, kas svarbiau“, – tikino pašnekovė.
Auklės darbo patirtis ir metodai tėvams – daug svarbesni.
„Tėvai nori, kad auklės domėtųsi madingomis auklėjimo sistemomis. Tradicinis išsilavinimas nustumiamas į šalį. Svarbiausi reikalavimai auklei – sveika psichika ir patirtis su mažais vaikais. Deja, ar auklė psichiškai sveika, patys tėvai patikrinti negali, tik remtis rekomendacijomis ir ieškoti gerai pažįstančių tą žmogų“, – tikino I.Augustinienė.
Už visą dieną dirbančią auklę tėvai turi pakloti ne tiek ir mažai – nuo 1000 iki 2000 eurų per mėnesį. Tokios sumos – ir Kaune, ir Vilniuje. Kainos stabilios – per metus nei krito, nei kilo.
„Kaune anksčiau būdavo apie 100 eurų pigiau, tačiau dabar to nepastebiu. Įdomu tai, kad Kaune, kitaip nei Vilniuje, dažniau į agentūrą kreipiasi prašydami, kad rastume pigesnę auklę“, – sakė I.Augustinienė.
Pasiūla gerokai didesnė už paklausą
Milda Jankauskienė, Užimtumo tarnybos atstovė spaudai:
„2022 metais Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravę 20 asmenų, kurie pageidavo auklės darbo. Laisvų darbo vietų pernai buvo dešimt.
Šiuo metu yra penkiolika asmenų, registruotų Užimtumo tarnybos, kurie ieško auklės darbo Kaune. Tarnyba darbo pasiūlymų auklėms neturi. Jeigu tik iš to darytume prielaidą, būtų galimą teigti, kad susirasti tokį darbą tikrai sunku. Vis dėlto auklės dažnai įsidarbina su pažįstamų ar draugų rekomendacijomis, darbo ieškosi per auklių agentūras ir socialinius tinklus.
Auklių skelbimų mažėjimui galbūt įtakos turi ir nuotolinis darbas iš namų, taip pat augantis valstybinių ir privačių lopšelių-darželių skaičius.
Auklėms siūlomas mėnesinis atlyginimas svyruoja nuo 850 iki 1800 eurų arba valandinis 5–6 eurų atlyginimas „į rankas“. Auklės darbo užmokestis priklauso ir nuo kitų atliekamų darbų šeimoje.
Pagal turimą informaciją, auklės darbo daugiausia ieško jauni žmonės, kurie nori derinti darbą su mokslais, taip pat vyresnio amžiaus asmenys, kuriems mažai liko iki pensijos.
Pagrindiniai darbdavių reikalavimai auklėms: atsakingumas, kantrybė, darbštumas, meilė vaikams. Ieškoma asmenų, kurie turi vaikų priežiūros patirties, mėgsta leisti laiką su jais ir gali prisiderinti prie šeimos narių darbo grafiko ir esant poreikiui galėtų dirbti daugiau valandų. Paklausiausios auklės – turinčios darbo patirties su vaikais ir rekomendacijas.“
