Kaip Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos konferencijoje sakė Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius, 2022 m. pirmą kartą nuo 2008 m. gyventojų perkamoji galia krito. Tiesa, LB prognozė 2023 metams rodo, kad infliacija turėtų mažėti, o darbo užmokesti augti gana sparčiai, dviženkliu skaičiumi.
Anot J.Markevičiaus, nors būstui brangstant, o perkamajai galiai mažėjant galimybė įsigyti nekilnojamojo turto taip pat traukiasi, šiuo metu, augant palūkanoms, bankų maržos traukiasi: tarp bankų daugėja konkurencijos, atsiranda mažesnis spaudimas jiems kelti maržas.
„Maržos pastaruosius porą metų mažėjo – tai gera žinia norintiems refinansuoti paskolą. Jei turite neišmokėtus 90 tūkst. eurų, dabar refinansavus paskolą ir maržą susimažinus 0,4 proc., per paskolos laikotarpį gausite 3,6 tūkst. eurų naudos“, – skaičiavo J.Markevičius.
Tik, susiruošus refinansuoti paskolą, reikia turėti omenyje, kad neišvengsite refinansavimo išlaidų. Skaičiuojama, kad vidutiniškai jos sudaro 880 eurų. Didžiausia dalis – naujos sutarties sudarymo mokestis, kuris gali siekti 400–500 eurų. Reikės sumokėti ir notarui, ir už turto vertinimą.
„Bet svarbu paminėti, kad tai – fiksuotos išlaidos. Tarp išlaidų nėra baudos, kuri gali būti taikoma už išankstinį paskolos grąžinimą. Tik ji, bauda, netaikoma palūkanų fiksavimo metu. Tai reiškia, kad jei EURIBOR fiksuotas 6 mėn., paskolos turėtojas ją refinansuoti gali be baudos“, – patarė J.Markevičius.
Vis dėlto net jei maržos mažėja, palūkanos auga: LB skaičiavimais tiems, kas turi 50 tūkst. eurų paskolos likutį, vidutinė mėnesio įmoka, padidėjus EURIBOR, išaugo 80 eurų.
Traukiasi ir būsto įperkamumas. Jei pandemijos pradžioje vidutinę algą gaunantis žmogus galėjo įsigyti 164 kv. m, augant kainoms skaičius susitraukė iki 140 kv. m, o pradėjus augti palūkanoms galimybės įpirkti būstą sumažėjo dar labiau – iki 117 kv. m. Pagal šį matą pasiekėme 2012 m. lygį.
Blogiausias būsto įperkamumas – Vilniuje, geriausias – Panevėžyje ir Šiauliuose.
„Tačiau laikinas skausmas būtinas, kad suvaldytume ilgalaikį būsto pasiūlos ir paklausos balansą“, – sakė LB atstovas.
Pastebima, kad pradėjusios augti palūkanos reikšmingai veikia ir būsto paskolų išdavimą. Dabar jų išduodama 17 proc. mažiau nei prieš pandemiją, o nominali paskolų vertė – 30 proc. aukštesnė, nes, pakilus NT kainoms, tenka imti didesnes paskolas. „Paskolų gavėjų skaičius dabar reikšmingai nukritęs“, – komentavo J.Markevičius.
Tai veikia ir būsto pardavimus. Ne naujų būstų – antrinėje rinkoje – pardavimai Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo tokie kaip 2012 m.
Pirminė rinka taip pat, palyginti su tuo, kas buvo matyti 10 pastarųjų metų, neaktyvi. Tai, anot J.Markevičiaus, leidžia pamažu pildyti būstų sandėlį. „Tokia tendencija palanki pirkėjui, nes jis turi daugiau galimybių rinktis. O ir kainos nuo pernai spalio stagnuoja“, – kalbėjo LB atstovas.
