Jis atkreipė dėmesį, kad žmonių emocinė būsena daugiausiai priklauso nuo to, kokiu būdu netenkame darbo: „Sudėtingiausia tiems, kurie dirbo ilgą laiką ir buvo atleisti. Ryškiausias pavyzdys buvo karantino laikotarpis, kai užsidarė verslai, o žmonių pasirinkimas buvo apribotas. Bet girdėjome ir ne vieną sėkmės istoriją, kai nauji hobiai padėjo įkurti verslus.“
Nerimą, baimę, abejingumą ir daug kitų neigiamų reakcijų gali siųsti organizmas. Bet didesnė problema, kad bene visi darbo netekę žmonės pirmiausia pagalvoja apie atostogas.
„Labai gerai, kai poilsiui skiriame 1–2 savaites, nes vėliau kyla rizika užstrigti šiame etape ir palaipsniui tapti ilgalaikiais bedarbiais. Mūsų smegenys mėgsta struktūrą, o darbo paieška ir naujos dienotvarkės kūrimas – yra labai didelis darbas. Poilsis, darbo paieška ir įsidarbinimas turėtų užtrukti iki 3 mėnesių“, – sakė T.Norvilas.
Ilgesnę darbo paiešką lydi nusivylimai, kurie veda prie pasiteisinimų (nežinau, ką noriu veikti gyvenime) ar atsakomybės perkėlimo kitiems (niekas nepadeda rasti darbo). Stengdamiesi pažinti save iš naujo, žmonės gali pajusti savivertės mažėjimą (tokio amžiaus darbuotojų jau niekam nereikia).
Užimtumo tarnybos psichologas pateikė patarimus, leidžiančius kovoti su nedarbo stresu. Pagrindinis jų principas – asmeninė atsakomybė, kurią kiekvienas darbo ieškantis žmogus turi prisiimti, jei nori sėkmingos karjeros.
Pirmas žingsnis – dokumentų, gyvenimo aprašymo atnaujinimas ir savo gebėjimų įsivertinimas. Tokiais atvejais svarbu įsiklausyti ir į artimųjų žodžius, kurie gali priminti apie pamirštas stiprybes. Bet visą šį procesą reikia suvokti kaip darbą ar kasdieninę rutiną, nepamirštant kelti vis naujų tikslų. Tai gali būti darbo pasiūlymų peržiūra, CV siuntimas darbdaviams, kalbos ar kitų įgūdžių ugdymas interneto platformose.
Darbo paieškos procesas reikalauja įvertinti realybę. Jei žmogus nori pakeisti kvalifikaciją ar profesinę kryptį, pirmasis atlyginimas gali būti ir menkesnis. Žinoma, gali būti ir priešinga situacija, kai naujajame darbe būsi vertinamas ir pastebimas, ko nepatyrei anksčiau.
Netekusiems darbo rekomenduojama ieškoti naujų hobių ar išbandyti įvairias darbo pozicijas. Kertinis momentas čia – pamiršti išankstines nuostatas ir vertinti tik išbandžius: negalime sakyti, kad tenisas man nepatinka, jei jo niekada nežaidėme. Darbo atveju galioja ta pati taisyklė, nes įveikti naujos profesijos iššūkiai gali tapti pirmu laipteliu į karjeros aukštumas.
Išsiuntėte CV ir laukiate atsakymo? Verta pamąstyti apie kitas veiklas: renginius, atvirų durų dienas, savanorystę. Gal ne viskas bus įdomu, bet tai – galimybė sutikti naujų žmonių ar rasti mėgstamą veiklą.
Tiek vykstant į pokalbius su darbdaviu, tiek jau įsidarbinus susiduriama su baime. Vieni jaučia pernelyg didelę atsakomybę pasirodyti nepriekaištingai ir suklysti, kiti nerimauja dėl naujų kolegų požiūrio. Tai riboja žmogaus veiksmus, nes kūnas mėgsta tokius triukus. Tokiais atvejais geriausia imtis kuo didesnių iššūkių ir išmokti kovoti su baimėmis.
„Nepamirškite, kad pats pastoviausias dalykas gyvenime yra pokyčiai, kuriuos kuria aplinka ir mes patys. Galime sustoti, keisti kryptį, gal net grįžti atgal. Kiekvienas pokytis padeda prisiimti atsakomybę, leidžia rinktis patiems ir suvaldyti baimes. Negalima pasikliauti tik Užimtumo tarnybos pagalba ar artimųjų rekomendacijomis, nes geriausią sprendimą galite priimti tik patys“, – pabrėžė psichologas T.Norvilas.
