Anot jos, pakeitus perteklinės elektros apskaitos būdą produktyviau būtų išnaudojamas ir visas tinklas.
„Manome, kad toks pakeitimas didintų tinklų išnaudojimo efektyvumą, skatintų nebuitinius gaminančius vartotojus investuoti į kaupimo įrenginius. Taip pat jie galėtų reaguoti į rinkos kainų dinamiką – vartoti elektrą tada, kai ji rinkoje yra pigesnė. O pigesnė ji tada, kai rinkoje yra elektros pasiūlos perteklius arba tiesiog pagaminama daug elektros“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Žilienė.
„Manome, kad tokie sprendimai iš tiesų leistų pergalvoti savo gamybos režimą, (...) leistų tvariau planuoti visą energetikos sistemą“, – teigė ji.
Energetikos ministerija siūlo visų naujų nebuitinių gaminančių vartotojų į tinklą tiekiamą perteklinę pagamintą elektrą apskaityti nebe kilovatvalandėmis (angl. net-metering), o eurais (angl. net-billing).
I. Žilienės teigimu, taip siekiama, kad verslas elektros gamintųsi tiek, kiek suvartoja.
„Siekis yra, kad ūkio subjektai (...) planuotųsi ir įdiegtų tokius investicinius sprendinius, kad kuo daugiau energijos būtų suvartojama vietoje – t. y., pasigaminau ir suvartojau“, – pažymėjo viceministrė.
„Jei yra perteklinė elektros energija, ją būtų galima parduoti už rinkos kainą“, – pridūrė ji.
I. Žilienė aiškino, jog prie tinklo prisijungiant vis daugiau gaminančių vartotojų, susidaro dideli didmeninių elektros kainų skirtumai piko (ryte ir vakare) ir ne piko valandomis – dienos metu, kai vartojimas atslūgsta, o elektros pagaminama daugiausia.
Dėl to didėjančius tinklo balansavimo kaštus šiuo metu dengia visi vartotojai, mokėdami persiuntimo tarifą, pažymi viceministrė.
„Tai (net-billing apskaitos modelis – ELTA) leidžia mažiau arba ne tokia apimtimi investuoti į elektros tinklus, t. y., galima nukreipti investicijas tikrai ten, kur reikia – kur reikia prijungti naujus gaminančius vartotojus“, – kalbėjo ji.
Ministerija Eltai yra komentavusi, kad pakeitus tvarką, virtualioje nebuitinio gaminančio vartotojo sąskaitoje būtų kaupiama lėšų suma, apskaičiuota padauginus pagamintos elektros kiekį iš su nepriklausomu tiekėju sutarto tarifo arba valandinės biržos kainos.
Jei siūlymui būtų pritarta, jis galiotų tik naujiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams, išskyrus energetines bendrijas.
Panašių pokyčių buitiniams vartotojams neplanuojama.
„Ir toliau perdavimo ir skirstymo tinklai gyventojams atliks energijos baterijos, energijos kaupimo vaidmenį“, – LRT radijui sakė I. Žilienė.
Lietuvos energetikos agentūra yra paskaičiavusi, kad lyginant 2021 m. ir 2022 m., gaminančių vartotojų Lietuvoje padaugėjo nuo maždaug 18 tūkst. iki 90 tūkst. 2021 m. gaminantys vartotojai pagamino elektros už 5,9 mln. eurų, o atgavo už 6,9 mln., tuo tarpu pernai – pagamino už 35,6 mln. eurų, atgavo – už 46,3 mln. eurų.
Pasak agentūros duomenų analitiko Karolio Kelpšo, gaminantys vartotojai į tinklą elektrą patiekia kai ji pigesnė, o atgauna jai kainuojant daugiau – dėl to 2022 m. susidarė apie 10,7 mln. eurų skirtumas, kurį dengė nepriklausomi elektros tiekėjai.
