Vagišiai į pagalbą pasitelkia net dronus
Per sausį ir vasarį savo klientams „Lietuvos draudimas“ išmokėjo daugiau nei 47 tūkst. eurų dėl vagišių patirtiems nuostoliams atlyginti, skaičiavo bendrovės Turto draudimo rizikų vertintojas Aivaras Tumėnas.
Vidutinė vagysčių nuostolio suma šiemet – 755 eurai, o didžiausia išmokėta suma nukentėjusiam klientui buvo 3 tūkst. eurų.
„Bendrai kalbant apie metų pradžią, matome pokytį, pernai turėjome daugiau vagysčių iš namo pagalbinių statinių, o šiemet išaugo daiktų vagysčių dažnis iš butų – šis augimas, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, siekia 41 proc.
Todėl vertėtų saugoti grynuosius pinigus, brangius papuošalus, paveikslus, techniką ar kompiuterius butuose gyvenantiems asmenims“, – teigė A.Tumėnas.
Artėjant pavasariui ir vasarai įprastai išauga dviračių, kepsninių, lauko baldų, išmanių žoliapjovių ir kitokios technikos vagišių.
Anot jo, nėra vieno recepto, kaip apsaugoti savo turtą. Štai dalis gyventojų renkasi būsto ar namų turto draudimą. Patariama vadovautis ir paprastomis taisyklėmis: sandariai uždaryti langus ir užrakinti duris, nepalikti daiktų namų kiemuose – mat vagys paskutiniais metais itin plačiai naudojasi ir dronais.
Tačiau yra ir saugos tarnybos, į kurias gyventojai neretai kreipiasi tada, kai jau nukenčia nuo vagių ar kitokių nemalonumų arba išgirsta, jog kaimynystėje ar kam nors iš artimųjų rato teko susidurti su tokiais nemalonumais.
Pasirinkimų – apstu
„G4S Lietuva“ Vilniaus regiono komercijos skyriaus projektų vadovo Vidmantas Čėjauskis teigė, kad pirmiausia reiktų žinoti, ką ir nuo kokių grėsmių norima apsaugoti.
„Vienais atvejais tiks paprasčiausios apsaugos sistemos, kitais – geriau rinktis kompleksinę namų apsaugos sistemą ar integruotus namų sprendimus. Jeigu nesate tikri, kurią namų apsaugos sistemą pasirinkti, dėl jos įrengimo ir reagavimo paslaugos kreipkitės į saugos tarnybą“, – portalui lrytas.lt dėstė atstovas.
Pavyzdžiui, jei namuose laikomi grynieji, papuošalai, meno kūriniai, vienas apsaugos būdų – seifas, rakinamas ne tik raktu, bet ir elektrine-motorine spyna arba raktu ir kodine spyna.
Rekomenduojama ne tik įsirengti apsaugos sistemą, ar imtis papildomų priemonių, gyvenant pirmame arba paskutiniame daugiabučio aukšte, bet ir būti sąmoningiems. Derėtų susidraugauti su kaimynais, tačiau per daug viešai nesidalinti atostogų planais.
„Gyvenamųjų patalpų apsauga gali būti nuo vagysčių, gaisro, vandens užliejimo ar net dujų nuotėkio. Priešgaisriniai sprendimai yra privalomi pagal įstatymą, o kiti sprendimai – pagal kliento poreikį“, – lrytas.lt atkreipė dėmesį saugos tarnybos „Argus“ Elektroninės apsaugos bei projektų valdymo verslo partneris Tomas Karpavičius.
Priklausomai nuo įrangos ir saugomo objekto, yra trys apsaugos tipai: laidinės sistemos, belaidės sistemos ir kombinuotos sistemos.
Statybos vietos – masalas vagims
Saugos tarnybos „Apsaugos komanda“ generalinis direktorius Algis Iljeitis paklaustas, ar sezoniškumas turi įtakos gyventojų susidomėjimui papildomoms saugos sistemos, jis paneigė, tačiau išskyrė kitą aspektą, kuris turi įtakos, kada ir dėl kokių priežasčių gyventojai prašo saugos tarnybų pagalbos.
„Reikėtų kalbėti apie statytų pradžią ir pabaigą, – teigė atstovas. – Žmonės dažniau kreipiasi prieš statybų pradžią, kad objektas būtų apsaugotas“. Tiesa, dažniausiai gyventojus kreiptis papildomos pagalbos pastūmėja jau po vagystės ar kitokių nelaimių namuose.
Kai supranta, kad bazinės pagalbos nebeužtenka – gyventojai noriai diegia papildomas apsaugos sistemas ir kuria išmanius namus. Su tokiomis sistemomis galima ir sutaupyti, ir patogiai filmuojamą vaizdą stebėti telefone, o prireikus – iškviesti pagalbą.
„Iš savo ilgametės praktikos galime pasakyti, kad vaizdą stebėti ir reaguoti ypač patartina ir statybvietėse. Itin paklausus grobis – statybinė įranga ir medžiagos tose vietose, kur žmonės pradeda ar tęsia nuosavo namo statybą.
Neretai visiškai neapsaugotoje statybvietėje, dažniausiai pačiame statomame name, paliekama ir brangi įranga, skirta įrengti namo vidų – pavyzdžiui, šildymo katilai, boileriai, kurie tampa vagių taikiniu“, – aiškino Saugos tarnybos „GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas.
Nori to, kas negadintų interjero
„Naujakuriai, kurie skiria didelį dėmesį interjerui, ieško modernaus dizaino sprendimų“, – pabrėžė „Argus“ atstovas T.Karpavičius. Tad sparčiai populiarėja belaidės apsaugos sistemos.
„Belaidės sistemos patogios, nes jas galima sumontuoti bet kuriuo etapu, negadinant patalpų apdailos. Be to, esant reikalui, galima papildyti naujais davikliais, kurie turės ir integruotas vaizdo stebėjimo kameras“, – komentavo jis.
„Ekskomisarų biuras“ belaides apsaugos sistemas taip pat įvardija kaip vieną populiariausią apsaugos būdą. Mat tai yra lengvai ir greitai sumontuojama priemonė. Taip pat renkamasi įrengti ir vaizdo kameras, kurių vaizdą gyventojai nori stebėti patys savo telefone.
„Pastaraisiais metais itin išaugęs poreikis diegti signalizacijos sistemas su ne tik judesio ir gaisro, bet ir dujų, vandens nuotėkių ir kitų sistemų valdymo davikliais, kurie ištikus galimam pavojui leidžia maksimaliai sumažinti arba išvengti nuostolių bei apsaugo ne tik turtą, bet ir žmonių gyvybes“, – portalui lrytas.lt pasakojo saugos tarnybos „GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas.
Apsaugos sistemoms modernėjant, atsiranda išties nemažas poreikis naudotis mobiliomis aplikacijomis telefone.
Taip pat išskiriamas bevielių sistemų populiarumas ir tai, kad vaizdo kamerų raiška didesnė, o fiksuojamas vaizdas analizuojamas dirbtinio intelekto pagalba.
Kiek ir už ką moka?
Stebėjimo ir reagavimo paslauga, kai suveikus signalizacijai ar pastebėjus nepageidaujamą situaciją per vaizdo stebėjimo sistemą į vietą atvyksta greitojo reagavimo ekipažas, domina ne visus.
„Apsaugos komanda“ generalinis direktorius pateikė paprastą palyginimą – įdiegta sistema, kuri prijungta prie centrinio pulto ir saugos tarnybos reagavimas į galimas grėsmes per mėnesį kainuoja tiek, kiek 5–6 puodeliai kavos. „Daug tai ar mažai – spręsti klientui“, – sakė jis.
Mažai besidomintiems saugos tarnybų paslaugomis, gali pasirodyti, kad tokios paslaugos brangios, tačiau pašnekovas tikina – tai nėra visiška tiesa.
A.Iljeitis ragina prisiminti, kad patiems gyventojams iškvietus priešgaisrinę, gelbėjimo tarnybą ar policiją ir pavojui nepasitvirtinus – mat tokiais atvejais reikia susimokėti už melagingus pranešimus.
Už signalizacijos, gaisro ir vaizdo stebėjimo sistemos, anot V.Čėjausko, butų savininkams kainuoja nuo 300 eurų su PVM, o namams suma gali būti dviguba. O štai Vilniuje mėnesinis stebėjimo ir reagavimo paslaugos mokestis prasideda nuo 14 eurų.
„Baltijos saugos grupė“ direktorius Aurimas Januška sako, kad nors modernios sistemos užkariauja rinką, saugos tarnybų stebėjimo ir reagavimo paslaugų neužgožia – tik retas jų nepasirenka. Jis akcentuoja – apsaugos sistemos tik informuoja apie galimą pavojų, o kai gyventojų nėra namuose – lieka arba prašyti kaimynų pagalbos arba kreiptis į saugos tarnybas.
„Kiekvienas atvejis yra individualus, bet, pavyzdžiui, vidutinio dydžio (60–70 kv. metrų) bute standartinės komplektacijos apsaugos sistema gali kainuoti nuo 380 iki 800 eurų, priklausomai nuo to, kas į ją eina.
Mažiausios investicijos atveju, tai dažniausiai būna 2–4 patekimą į patalpą kontroliuojantys jutikliai, signalizacijos valdymo klaviatūra, garsinė sirena, centrinis apsaugos įrenginys, o kuo daugiau diegiama didesnės apimties standartinių jutiklių ar kitų papildomų sprendimų, tuo kaina automatiškai ūgteli“, – lygino Ž.Bukauskas.
Tuo metu teritorijų vaizdo stebėjimo paslauga gali kainuoti nuo 20 iki 120 eurų už vieną kamerą, priklausomai nuo stebėjimo režimo.
Informuoja, bet neapsaugo
„Baltijos saugos grupė“ direktorius Aurimas Januška sako, kad nors modernios sistemos užkariauja rinką, saugos tarnybų stebėjimo ir reagavimo paslaugų neužgožia – tik retas jų nepasirenka. Jis akcentuoja – apsaugos sistemos tik informuoja apie galimą pavojų, o kai gyventojų nėra namuose – lieka arba prašyti kaimynų pagalbos arba kreiptis į saugos tarnybas.
„Baltijos saugos grupė“ direktorius sako – klientų sąmoningumas jau gana aukštas – dauguma jau statant ar įsirenginėjant būstą pasirūpina apsaugos sistemomis. Pavyzdžiui, apsaugoti 45 kv. metrų butą, esantį ne pirmame aukšte, galima ir už 300 eurų. Tuo metu apsaugoti namą gali kainuoti ir 800 eurų, tačiau viskas priklauso nuo poreikio ir užsakymo.
„Argus“ Elektroninės apsaugos bei projektų valdymo verslo partneris skaičiuoja, kad namų apsaugos sistemos gali kainuoti nuo 430 eurų vieno kambario butui iki 740 eurų kotedžui ar namui.
Jei norima kad saugos tarnyba stebėtų patalpas per centrinį pultą ir reaguotų į galimas grėsmes – tai atsieitų nuo 12 eurų per mėnesį.
Štai „Ekskomisarų biuras“ tokia paslaugą siūlo nuo 15 eurų mėnesiui. Gavus pavojaus signalą, ekipažas, kaip ir įprastai, siunčiamas į vietą. Tam yra naudojamas ir dirbtinis intelektas: sistema per kelias sekundes įvertina atstumą, eismo sąlygas bei kitus aspektus ir išsiunčia greičiausiai galinti atvykti ekipažą iki saugomo objekto.
