Teigia galintys įsigyti brangesnius pirkinius
Per metus sumažėjo gyventojų dalis, save priskiriančių aukštesnei viduriniajai klasei. Visgi laikančių save viduriniosios klasės atstovais skaičius išlieka stabilus, tai – daugiau nei pusė (54 proc.) šalies gyventojų.
Nepaisant to, nuo pernai 2 proc. padaugėjo žmonių, galinčių sau leisti įsigyti brangesnius pirkinius, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
„Daugelis gyventojų yra sutrikę, negali aiškiai įvardyti situacijos, nes ji sparčiai keičiasi, palūkanų kėlimo pojūtis ateis vėliau, šalta žiema nebuvo tokia sukrečianti. Nors matome, kad daugiau gyventojų save priskiria žemesnei viduriniajai klasei, paklausus, ar gali sau daugiau leisti, atsakė, jog tikrai taip“, – kalbėjo J.Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, elitui save priskiria 1 proc. gyventojų, nepasiturintiems ar skurstantiems – 6 proc., t. y. 1 proc. punktu mažiau nei pernai.
Dauguma yra ir labiau patenkinti savo pajamomis, tačiau tam, kad jaustųsi oriai, vis tiek norėtų dar didesnių atlyginimų, mat nors ir 50 proc. apklaustųjų svarbiausiems poreikiams pinigų pakanka, didesniems pirkiniams reikia taupyti, rodo tyrimo rezultatai.
Tuo metu dėl šalies ekonominės situacijos gyventojai nesijaudina, pesimistinių nuotaikų nematyti.
Daugelis nuskurdo
N.Mačiulis atkreipia dėmesį, jog viduriniosios klasės apibrėžimas nuolat kinta, tačiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) teigimu, viduriniajai klasei priklauso tie, kurie prieš mokesčius uždirba nuo 1104 iki 2946 eurų. Pagal šį apibrėžimą Lietuvoje turime rekordiškai daug viduriniosios klasės gyventojų – net 62 proc.
Tačiau, anot N.Mačiulio, dėl to nėra ko džiaugtis, mat daugelis jai priklausančiųjų pastaruoju metu nuskurdo.
„Per metus vidutinės pajamos paaugo daugiau nei 12 proc., bet vidutinei metinei infliacijai pernai pasiekus virš 19 proc., daugelio gyventojų perkamoji galia ir galimybės sumažėjo maždaug 7 proc.“, − komentavo N.Mačiulis.
Be to, ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, kad praėjusiais metais labiausiai brango pirmojo būtinumo prekės – maistas ir energijos ištekliai. Tai palietė ne tik neturtingiausius šalies gyventojus, neišvengiamai persiskirstė ir viduriniosios klasės biudžetas.
„Galima galvoti, kad labiausiai nukentėjo gaunantys mažiausias pajamas, tačiau taip nėra, nes minimali mėnesio alga (MMA) augo daug, jie gavo ir įvairiausių kompensacijų, pavyzdžiui, už šildymą.
Tuo metu viduriniosios klasės galimybės įsigyti ne pirmojo būtinumo prekes sumažėjo, nes sparčiai brango restoranų, kultūros paslaugos, jų biudžetą perdėliojo ir brangusios pirmojo būtinumo prekės, tokios kaip maistas. Vadinasi, sumažėjo pinigų, kuriuos jie galėtų nukreipti ne į pirmojo būtinumo prekes.
Tad net jei pagal EBPO daugiau žmonių galime priskirti viduriniajai klasei, dauguma jų negali sau leisti nieko daugiau nei pirmojo būtinumo prekės“, – aiškino N.Mačiulis.
Niūresnius rezultatus parodo ir gyventojų sukaupti rezervai. Tik 38 proc. gyventojų turi virš 2 tūkst. eurų savo sąskaitose.
„Tuos, kurie neturi nė vieno vidutinio atlyginimo savo sąskaitoje, sunku priskirti viduriniajai klasei. Ir pagal šį rodiklį beveik nėra pokyčių. Prieš trejus metus tokių gyventojų buvo 37 proc.
O įvertinus ir tai, kad kainos per tą laikotarpį pakilo trečdaliu, sakyčiau, kad vidurinioji klasė net susitraukė“, – komentavo situaciją ekonomistas.
Būsto įperkamumas – prasčiausias nuo 2010 m.
N.Mačiulis pastebėjo, kad nors didelė dalis Lietuvos gyventojų gyvena nuosavame būste, jo kokybė dažnai netenkina norų, kiti turto rodikliai taip pat nerodo teigiamų tendencijų.
„Lietuvoje vis dar daugiau nei 7 proc. gyventojų naudojasi lauko tualetu, ir Europos Sąjungoje (ES) yra tik trys šalys, kuriose šis rodiklis prastesnis. Be to, dėl pastarųjų metų būsto kainų šuolio bei padidėjusių palūkanų būsto įperkamumas nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius dešimt metų.
Tūkstančiui gyventojų tenkantis automobilių skaičius padidėjo iki 574, tačiau net 27 proc. automobilių yra senesni nei 20 metų – tai vienas iš prasčiausių rodiklių ES.
Deja, matant tokią statistiką kol kas sunku kalbėti apie viduriniosios klasės stiprėjimą“, − apibendrino N.Mačiulis.
O ir galimybės įsigyti nuosavą būstą Lietuvoje itin sumažėjusios.
„Šiuo metu jos yra prasčiausiame lygyje nuo 2010 m.“ – pareiškė jis.
Anot ekonomisto, pagrindinė to priežastis yra tai, jog būsto kainos išaugo neadekvačiai.
„Nuo šio dešimtmečio pradžios būsto kainos visuose Lietuvos miestuose paaugo daugiau nei 50 proc., o atlyginimai tiek nedidėjo.
Pernai ir šiemet būsto įperkamumą dar papildomai mažina didėjančios palūkanos. Vien dėl to vidutinę būsto paskolą turinti šeima šiemet tam papildomai turi išleisti apie 3 tūkst. eurų“, – aiškino jis.
Visgi, kaip aiškino N.Mačiulis, būsto įperkamumas Vilniuje yra toks pat prastas kaip ir Taline.
„Tai – ant įperkamumo ribos. Vadinasi, vidutines pajamas gaunanti šeima Vilniuje vos įperka vidutinį būstą“, – teigė jis.
Tam, kad įperkamumo rodikliai pagerėtų, būstų kainos turėtų sumažėti arba nesikeisti kelis metus, jog pajamos spėtų paaugti, o palūkanos – sumažėti.
Rygoje įperkamumas aukštesnis, tačiau pagrindinė to priežastis – pigesnis būstas, nes jis tiesiog yra senesnės statybos.
Visgi, N.Mačiulio įsitikinimu, būsto įperkamumas Lietuvoje turėtų didėti, nes palūkanų normų pikas – netoliese. Jo manymu, EURIBOR vasarą pasieks aukštumas ir ims mažėti jau kitų metų pradžioje. Be to, vidutinis darbo užmokestis ir toliau didėja. Nors būstų kainos vis dar nekrenta.
„Jos kol kas dar įveikia gravitaciją, prieštarauja visiems ekonomikos dėsniams. Visose valstybėse jau matome vienokią ar kitokią kainų korekciją: Estijoje šiemet 6 proc. sumažėjo kainos, Švedijoje kainos nuo piko sumažėjo 15 proc., bet Kaune kainos toliau didėja, kituose Lietuvos miestuose pastaruosius šešis mėnesius nesikeitė, išliko stabilios“, – įvertino šalių situaciją jis.
Tačiau, kadangi, kaip prognozuojama, Lietuvoje nedarbo lygis augs, užsitęs ekonomikos nuosmukis, turėtų prastėti gyventojų lūkesčiai, būstų kainos irgi turėtų imti koreguotis.
Anot N.Mačiulio, didelei kainų korekcijai artimiausią pusmetį priežasčių nėra, bet šiemet 5 proc. kainų korekciją galbūt ir išvysime.
Didesniam kainų kritimui kelią užkerta tai, kad šalyje nėra būsto pertekliaus.
