Dar ne visi rado patogius sprendimus
Tvarka, kaip apsipirksime parduotuvėse nuo liepos 1 d., po truputį aiškėja.
„Plastikinių maišelių apmokestinimui, kaip ir įprastoms prekėms įkainoti, naudosime barkodus. Tačiau nenorintys už vienkartinius plastiko maišelius mokėti papildomai galės rinktis iš kitų mūsų siūlomų pakuočių alternatyvų.
Pavyzdžiui, vaisių ir daržovių skyriuose pirkėjai gali įsigyti daugkartinius maišelius, o riešutus, džiovintus vaisius ar kitus birius sveriamus produktus susidėti į nemokamus popierinius maišelius“, – komentavo „Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas.
Anot jo, tiek kokybe, tiek praktiškumu ši alternatyva atstoja vienkartinius plastiko maišelius. Be to, poveikis aplinkai – gerokai mažesnis.
Nors nuo liepos už labai lengvus plastikinius maišelius reikės mokėti, mėsos ir žuvies skyriuose darbuotojai maisto produktus supakuos plastiko maišeliuose, jei to reikės pagal maisto saugos ar higienos reikalavimus. Šiuo atveju toks pakavimas pirkėjui nieko nekainuos.
„Prie įprastų bei savitarnos kasų mūsų pirkėjai taip pat gali įsigyti daugkartinio naudojimo krepšelius, popierinius maišelius ar įsigytas prekes tiesiog susidėti į kartu su savimi atsineštus krepšelius“, – dėstė atstovas.
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis portalui lrytas.lt aiškino, kad apmokestinimo tvarka bus tokia pati, kaip ir kitose prekybų tinklų parduotuvėse. Tačiau jo teigimu, mėsos ir žuvies skyriuose nesiruošiama sveriamą produkciją nuo liepos dėti į indelius – kaip ir iki šiol, tam bus naudojami plastikiniai maišeliai. Mat nenorima dar daugiau sunaudoti plastiko.
Prekybos tinklo „Maxima“ Prekybos departamento direktorė Liusana Krivonė minėjo pastebinti tendenciją, kad plastikinių maišelių naudojimas kasmet mažėja, vis daugiau pirkėjų renkasi popierinius ir daugkartinius pirkinių maišelius.
„Praėjusių metų rudenį „Maxima“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad net 70 proc. klientų pirkiniams parsinešti naudoja savo turimą rankinę, krepšį ar įsigytą daugkartinį maišelį“, – rašoma atsakyme.
„Smagu stebėti visuomenės ekologinio sąmoningumo augimą ir vykstančius elgesio pokyčius, prie kurių skatinimo prisidedame ir patys. Visų pirma, pirkėjams siūlome duonos gaminius susidėti į tam skirtus popierinius maišelius, popierių naudojame ir grilio gaminiams supakuoti. Taip pat yra siūloma galimybė įsigyti daugkartinio naudojimo maišelius vaisiams ir daržovėms“, – pridūrė L.Krivonė.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė portalui lrytas.lt taip pat komentavo, kad į šiuos pokyčius žiūri atsakingai.
„Norint sumažinti lengvų plastikinių maišelių kiekį, jau nuo 2020 pavasario siūlome asortimente pirkėjams įsigyti daugkartinius maišelius vaisiams, daržovėms bei biriems produktams. Šie maišeliai rekomenduojami kaip alternatyva vienkartiniams plastikiniams maišeliams.
Pastebime, kad pirkėjai šiuos pokyčius priėmė teigiamai ir noriai renkasi alternatyvas. Taip pat dar 2020 metų pradžioje tapome pirmuoju iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje, atsisakiusiu vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių. Vien šis žingsnis leido per metus sumažinti apie 90 tonų plastiko“, – rašoma atsakyme.
Tačiau skirtingai nei kituose prekybos tinklų parduotuvėse, mėsos ir žuvies produkcija nėra pakuojama į vienkartinius maišelius – asortimente yra tik fasuoti produktai.
Kiek kainuos – neatskleidžia
Apie tai, kiek kainuos vienkartiniai maišeliai, prekybos tinklų atstovai kalba nenoriai – tikinama, kad vis dar vyksta skaičiavimai. Taip pat neatsakyta, kada pirkėjai sužinos, kokia bus vienkartinio maišelio vieneto kaina. Tikinama, kad apie pokyčius praneš patys.
„Rimi Lietuva“ kol kas dar skaičiuoja, kiek tai galėtų kainuoti. „Vertiname situaciją ir įmonės viduje atliekame skaičiavimus, kiek pirkėjams papildomai galėtų kainuoti vienkartiniai plastiko maišeliai“, – teigė atstovas. Pažymima, kad prekybos tinklo prioritetai – tvarumas ir aplinkosauga, todėl su šiais klausimai nuolat dirbama.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene taip pat tik tikino, kad šiuo metu yra ieškomi sprendimai, kaip padaryti, kad nuo liepos pirkėjai galėtų apsipirkti patogiai. Apie vienkartinių maišelių kainą neužsimenama.
Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ taip pat tikina, kad deda visas pastangas, kad atitiktų tvarioms organizacijoms keliamus reikalavimus.
„Po liepos 1 d. planuojamų pakeitimų pirkėjai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nenorės naudotis popieriniu ar daugkartiniu maišeliu, už panaudotus vienkartinius plastmasinius maišelius atsiskaityti galės kasoje jiems patogiu būdu“, – pasakojama apie pokyčius. Tačiau tiksli plastikinio maišelio kaina taip pat neaiški.
Nežinoma, kiek vienkartiniai maišeliai kainuos ir parduotuvėse „Norfa“. Kaip sakė D.Dundulis, dar sunku pasakyti, kokia bus vieneto kaina, tačiau jis neatmeta galimybės, kad kainą koreguos konkurencija.
Prekybos tinklo vadovas teigė pastebintis, kad dalis pirkėjų į parduotuvę užsuka tik dėl to, kad aplink ranką apsivyniotų plastikinius maišelius, juos parsineštų namo ir panaudotų buityje. Nuo liepos noras taip elgtis gali gerokai sumažėti.
Bus itin pelninga?
Kad pirkėjus atgrasytų nuo plastikinių maišelių, gali už vienetą paprašyti ir 10 euro centų – nežais su 1 ar 5 euro centais, su portalu lrytas.lt pastebėjimais dalijosi kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas. Tačiau jis pritaria, kad konkurentai tarpusavyje žvalgysis ir stebės situaciją.
„Maišelio kaina bus ne tokia reikšminga vartotojui, bet verslams neš labai gražius pelnus. Vienkartinis maišelis prekybos centruose yra viena pelningiausių prekių“, – dėmesį atkreipė pašnekovas.
Kaip situaciją mato jis, pirmiausia seks vartotojų nepasitenkinimas, tada susitaikys ir galiausiai žmonės pradės galvoti apie kitas alternatyvas vienkartiniams maišeliams.
Verslininkai valdžiai už šį sprendimą tars „Ačiū“, įsitikinęs P.Čepkauskas.
Portalas lrytas.lt primena, kad pernai metų lapkričio pabaigoje Seimas pritarė siūlymui, pagal kurį nuo liepos 1 d. prekybos vietose nebeliks nemokamų itin lengvų plastikinių maišelių – taip siekiama kovoti su pertekliniu plastiko vartojimu šalyje. Kiekvienas prekybos centras kainą už lengvus plastikinius maišelius gali nustatyti patys.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus sunaudoja per 300 plastikinių pirkinių maišelių.
