Per šiuos metus versle jis išmoko bene svarbiausią pamoką – įmonės finansų valdymas yra tai, kas smulkiajame versle turi tapti prioritetu.
M. Kanapickas suprato, kad norint turėti pelningą ir sėkmingą verslą, būtina išmokti finansinio raštingumo bei žinoti pagrindinius finansinius rodiklius ir jų valdymą. Anot verslininko, net paprasčiausi patarimai, kaip planuoti finansus, veiklą ar darbo laiką gali tapti raktu į sėkmę.
Verslo link pastūmėjo krikšto tėčio patarimas
„Nuosavo verslo „Elverta“ įkūrimo pradžia užsimezgė dar 2008 metais, per finansinę krizę“, – prisimena Mindaugas. Tuo metu jis didelėje kompanijoje dirbo inžinieriumi, tačiau atėjo laikas, kai verslo modelis bendrovėje pradėjo keistis ir buvo tik laiko klausimas, kada jis bus atleistas iš darbo.
Todėl alytiškis pradėjo dairytis, kokių verslų yra aplink ir nuo ko vertėtų pradėti naują karjeros etapą. Jis atkreipė dėmesį į krikšto tėčio verslą, kuris tuo metu dirbo su stogų dengimu. Nors Mindaugo specializacija elektronikos srityje, vyras jau buvo pasiruošęs dirbti ir su stogais – juk vienaip ar kitaip – darbo reikės.
„Kadangi krikšto tėtis turėjo stogų dengimo įmonę, ir jam neblogai sekėsi, pagalvojau ir aš tuo užimsiu. Nuvažiavau pasidomėti, kaip tas verslas vyksta, kokios įrangos reikia ir t.t. Jis man sako: „Nu kam tau tie stogai? Daryk tai, ką tu moki“, – dalijosi prisiminimais pašnekovas.
Taip mintys apie stogų dengimą liko nuošalėje, o tikslas sukurti tokį verslą, kuris būtų įdomus jam pačiam tapo siekiamybe. Tiesa, jau tada Mindaugas žinojo, kad dirbs sau, tad įsidarbinti į kitą įmonę nė negalvojo.
„Nuo to ir prasidėjo tikrasis ieškojimas bei kelias, kuris atvedė iki šios dienos“, – sakė jis. Kurį laiką alytiškis taisė kompiuterius, pradžioje stacionarius, o patobulėjus technologijoms – ir nešiojamus. Galiausiai išbandęs, kas patinka, o kas ne taip, pradėjo domėtis elektros instaliacija, apsaugos, vaizdo stebėjimo, priešgaisrinės sistemų, telefonspynių montavimu.
„Mūsų mieste, Alytuje, pamačiau, kad konkurencija auga ir visąlaik galvojau, kaip išsiskirti iš konkurentų. Šalia montavimo paslaugų, 2015 metais atidariau fizinę elektros prekių parduotuvę, kad klientams teikčiau ne tik paslaugas, bet ir prekes – viską iš vienų rankų“, – aiškino įmonės įkūrėjas.
„Iš pradžių parduotuvė labiau priminė sandėlį nei pačią parduotuvę“, – su šypsena prisimena verslininkas. Tačiau po truputį išaugo į dar vieną verslo kryptį. Po kiek laiko, kai užklupo koronaviruso pandemija ir veikla buvo apribota, M. Kanapickas startavo su nauju projektu – internetine parduotuve.
„Koncepcija ta pati – viskas apie elektrą“, – pastebėjo Mindaugas ir pridūrė, kad kai visi bankrutuoja ar uždaro verslus, jis kaip tik pradėjo vystyti idėjas ir jas įgyvendinti. Mat vadovaujasi pasakymu, kad geriau pradėti lėtai ir nuolat kilti, nei staiga kristi, pasiekus aukštumas.
Įmonės finansų valdymas tapo prioritetu
„Darbo daug, bet rezultatas netenkino“, – atviravo Mindaugas. Atrodo, kad teiki paslaugas, uždirbti pavyksta, tačiau rezultatas ne toks, kokio norėjosi, aiškino jis.
Dėl to nusprendė dalyvauti „Swedbank“ organizuojamoje „Smulkaus verslo akademijoje“. Programoje dalyvavo kartu su kitais smulkiaisiais verslininkais, kuriems buvo paskirti individualūs mentoriai, kurie padėjo spręsti įmonėse kilusius iššūkius.
Verslininkas atėjo su trimis klausimais, kuriuos buvo pasiruošęs nagrinėti. Pirmasis klausimas skambėjo taip: ką darome ne taip, kad rezultatai netenkina? Antroji problema buvo tokia, kad iš mažmeninės prekybos norėta pereiti prie didmeninės, jog išaugtų pardavimai.
Taip pat suprasta, kad vystant internetinę parduotuvę, be skaitmeninės rinkodaros toli nenueis, tad vienas tikslų tapo patobulinti šią sritį.
Tačiau, kai prasidėjo paskaitos ir darbas su mentoriais, paaiškėjo, kad visgi aktualiausias klausimas – finansų valdymas. „Atėjau spręsti vienų klausimų, bet pasirodo, kad mano problemos slypi visai kitur“, – patirtimi dalijosi programos dalyvis.
Kibus į metodinės medžiagos nagrinėjimą ir darbą su mentoriumi „ACME Grupė“ vadovu Sergej Artemiuk, viskas vyko lyg mokykloje: atsisėdus ir ant popieriaus lapo susirašius, kas programos dalyviui aktualu, paaiškėjo, kad pirmiausiai reikia susitvarkyti finansų valdymą, įvertinti kiekvieną veiklą atskirai, nes dabar visų trijų veiklų finansai verda „viename katile“.
Dėl to sunku pasakyti, kuri veikla generuoja daugiausiai pajamų, kuris verslas pelningiausias. Su mentoriumi M. Kanapickas išsiaiškino, kad reikia stebėti tokius finansinius rodiklius, kaip pelningumas, apyvartinis kapitalas, kaip juos apskaičiuoti, ir svarbiausia – valdyti.
Anot Mindaugo, bene svarbiausi aspektai, valdant finansus – nuolatinis mokymasis ir finansinis raštingumas. „Kad ir koks būtum geras specialistas, vystant verslą šios žinios būtinos“, – išvada pasidalijo jis.
„Prisimenu koks buvo mano finansinis raštingumas, kuomet pradėjau verslą, – su šypsena kalbėjo Mindaugas. – Už pirmus 2000 litų nusipirkau buhalterinę programą. Už visus! Negalvodamas, kad man reikės ir mokesčius susimokėti, ir sau algą išsimokėti, ir medžiagų nusipirkti“, – tęsė pašnekovas.
Pasak M. Kanapicko, smulkiajame versle verslininkas pats daug dirba ir neretai per darbus finansų valdymas lieka paraštėse, tačiau tai yra didžiulė klaida.
Dar viena klaida, kurios nebedarytų – visus klausimus su pinigais nebeadresuotų tik įmonės buhalteriui, pats verslininkas į šiuos sprendimus turėtų įsitraukti ir juos valdyti.
Pašnekovas dėkingas mentoriui, kuris išmokė viską vertinti skaičiais. „Ne veltui sakoma, kad skaičiai nemeluoja“, – vieną iš mentoriaus mokymų prisimena jis. Priimdamas sprendimus Mindaugas vadovaujamasi keturių punktų taisykle: analizė, procesų supratimas, įvertinimas ir tik tuomet veiksmų planas.
Pavyzdžiui, Mindaugas svarstė, ar jam reikia papildomo darbuotojo, šį klausimą su mentoriumi aptarė šiais punktais: kokią vertę sukurtų naujas darbuotojas, kiek kainuotų nauja darbo vieta ir pan.
Padeda ir paprasčiausi metodai
Ne tik finansų valdymas, bet ir pačios veiklos bei laiko planavimas yra ne mažiau svarbūs klausimai versle.
Planuoti darbus taip pat reikia mokėti – ypač, kai dirbama su mažesniais objektais, kur rinka dinamiškesnė. „Vienas klientas užėjo į parduotuvę, kitas – paskambino, o dar skaičiavau naujo objekto sąmatą. Ir dienos pabaigoje matau, kad nieko iki galo nesuspėjau padaryti, nes atrodo visi darbai yra svarbūs čia ir dabar“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Mentorius ir čia davė vertingų patarimų: darbams reikia teikti prioritetus, paprasčiausiai ant lapo nusibrėžiant lentelę, kurioje lengva užduotis susiskirstyti pagal skubos ir svarbos tvarką: viename langelyje – svarbūs, bet neskubūs darbai, kitame – skubūs ir svarbūs, dar kitame – neskubūs, nesvarbus, o paskutiniajame – nesvarbūs skubūs.
„Negalėjau patikėti, kad toks paprastas metodas taip veikia“, – sakė įmonės „Elverta“ vadovas.
Po penkiolikos metų darbo iššūkių versle netrūksta, tačiau pačioje verslo pradžioje jie buvo kiek kitokie, prisimena alytiškis. „Didžiausias iššūkis buvo žinomumas, reikėjo susikurti klientų ratą. Per dieną kelias dešimtis kilometrų nueidavau pėsčiomis, nešiodamas ir mėtydamas skrajutes laiptinėse“, – prisiminimais dalijasi Alytaus verslininkas.
Kuomet atsirado darbų, atsirado ir kitokių iššūkių. Pavyzdžiui, apyvartinių lėšų trūkumas, žmogiškųjų išteklių būtinybė. Kadangi iš pradžių Mindaugas viską darė vienas, verslo pradžioje suvokė, kad visgi vienas visko nepadarys.
Kadangi verslo vystymas jam buvo nauja sritis, nemaža dalis sprendimų buvo padaryti „iš pajautimo“, tačiau šią klaidą Mindaugas išmoko ir įmonės finansus stengiasi atskirti ir juos valdyti.
Tačiau galvojama ne tik apie dabartį, bet ir apie ateities planus. Kuriuose, bet jau esamų veiklų – nauja kryptis išmanių namų elektros instaliacija ir didmeninė prekyba.
Valdykite verslo finansus sklandžiau: Smulkiajam verslui – Swedbank.
