Kas turėtų suklusti?
Kaip kovą skelbė Užimtumo tarnyba, šiemet gerokai anksčiau darbuotojų ėmė ieškoti apgyvendinimo ir maitinimo įmonės. Kavinės, viešbučiai ir kitos aptarnavimo įmonės kovą darbo skelbimų pateikė 1,6 karto daugiau nei vasarį. Tuo metu tris kartus daugiau skelbimų fiksuota žemės ūkyje ir trečdaliu daugiau statybų sektoriuje.
Kavinės, viešbučiai ir kitos aptarnavimo įmonės kovą darbo skelbimų pateikė 1,6 karto daugiau nei vasarį.
„Darbo rinka, išlaikiusi stabilumą visą žiemą, pasižymi nuosaikumu ir prasidėjus pavasariui. Be didesnių svyravimų tolygiai gerėjo visi darbo rinkos rodikliai, net 44,1 proc. augo darbo paklausa. Dabar sezoniniams darbams atsiveria statybos ir žemės sektoriai“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad nors sezoninių darbų rinka suaktyvėjo, paklausa mažesnė nei pernai, po pandemijos.
„Tai reiškia, kad šiemet įmonės linkusios labiau išlaikyti esamas darbų apimtis ir veiklos stabilumą, nei plėstis“, – mano I. Balnanosienė.
„Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ ji teigė, mažesnis sezoninių darbų skaičius reiškia, kad darbo rinkoje pavasaris vėluoja. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad prieš kelerius metus Lietuvoje koronaviruso pandemiją, o pernai buvo šioks toks pakilimas ekonomikoje, ypač statybos ir maitinimo sektoriuose.
Tačiau, anot jos, tai nereiškia, kad šiemet darbo bus mažiau.
Pastebima, kad jau kovą pradėta ieškoti traktorininkų, pagalbinių darbininkų, nekvalifikuotų mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio bei nekvalifikuotų augalininkystės, gyvulininkystės ūkio darbininkų, grybų rinkėjų, miškų ūkio darbininkų, nekvalifikuotų melžėjų, mechanizatorių, miško medelyno darbininkų.
Statybų sektoriuje darbo paklausa išlieka didelė, ir šiemet darbdaviai jau pasiūlė 4,9 tūkst. laisvų darbo vietų: tai plataus profilio statybininkai, elektrikai, elektromonteriai, pagalbiniai darbininkai, nekvalifikuoti statybos darbininkai, kelių remontininkai, betonuotojai, kelininkai, apdailininkai ir suvirintojai.
Stabiliausia paklausa per trejus metus išliko apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje – įmonės šiemet pasiūlė 3 tūkst. laisvų darbo vietų: nuo virėjų, padavėjų, virtuvės darbininkų iki indų plovėjų.
Taip pat intensyviai ieškoma darbuotojų kelių remonto, kelių tiesimo darbams.
Kai kurie specialistai gali neblogai uždirbti
Žemės ūkio sektoriuje vidutinis siūlomas mėnesio darbo užmokestis kovą buvo 1063 eurai prieš mokesčius. Didesnis darbo užmokestis – kvalifikuotiems darbininkams: traktorininkams – 1127 eurai., traktorių mechanikams – 1544 eurai, agronomas – 1600 eurų, skerdikams – 1700 eurai, zootechnikams – 1250 eurai, melžimo įrangos operatoriui – 1210 eurai, šaltkalviams remontininkams – 1600 eurai.
Didžiausias vidutinis darbo užmokestis veterinarijos gydytojui – 2,6 tūkst. eurų, o minimalus (840 eurų) siūlytas ieškant nekvalifikuotų sezoninio ūkio bei sodininkystės ir daržininkystės, augalininkystės ūkio derliaus nuėmimo, medelyno daigyno darbininkų.
Apgyvenimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje darbo skelbimuose nurodomas vidutinis darbo užmokestis buvo 1081 eurų/mėn. prieš mokesčius. Minimalus ar šiek tiek didesnis (iki 850 eurų) – krovikams, skalbėjams, namų valytojams, mėsos rūkyklos darbininkams, mikroautobusų vairuotojams. Virėjams – 1,2 tūkst. eurų, virėjo padėjėjams – 965 eurai Didžiausi atlyginimai šiame sektoriuje – maitinimo padalinio vadovui (2,1 tūkst.), vyriausiam virėjui (2 tūkst.) ir buhalteriui (1,7 tūkst.).
Statybos sektoriuje vidutinis darbo užmokestis buvo 1444 eurai prieš mokesčius. Plytų mūrininkams siūlytas 1,5 tūkst. eurų darbo užmokestis, vamzdynų montuotojams – 1,8 tūkst. eurų, krano operatoriams – 1,8 tūkst., kelių remontininkams – 1,6 tūkst., pastatų dažytojams – 1,4 tūkst. eurų. Didžiausias užmokestis siūlytas ieškant finansininkų – 3,8 tūkst. eurų, eksploatavimo inžinierių – 3 tūkst. eurų, statybos projektų vadovų – 2,6 tūkst., kelių dangos klotuvo operatorių – 2,5 tūkst., statybos darbų prižiūrėtojų – 2,5 tūkst. Mažiausias – valytojams, kurių alga siekia 840 eurų.
Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį, kad artėjant vasaros sezonui, vis aktualesnė tema – darbo sutartys.
„Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė pastebi, kad sezoninių darbų sąrašą, sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatumus, vadovaudamasi Darbo kodeksu, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė“, – rašoma VDI pranešime.
Atkreipiamas dėmesys, kad tiek darbdaviams, tiek darbuotojams vertėtų susipažinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintu Sezoninių darbų sąrašu.
Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė atkreipia dėmesį, kad darbuotojams, pasibaigus jų sezoninio darbo sutarties terminui, sezoninio darbo sutartis gali būti pratęsta kitam sezonui, nenutraukiant darbo santykių. Be to, svarbu pastebėti, kad dirbant sezoninius darbus ir prireikus gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, įvedama Darbo kodekse nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojams, dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant juos iš darbo už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija, rašoma pranešime.
Darbuotojams, kurie pasibaigus jų sezoninio darbo sutarties terminui pratęsia sezoninio darbo sutartį kitam sezonui, nenutraukdami darbo sutarties, kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu, nepažeidžiant Darbo kodekso reikalavimo jas suteikti bent kartą per darbo metus.
Įžvelgia teigiamų ženklų
Darbuotojų skaičius Lietuvos įmonėse kovo pabaigoje buvo 1,3 proc. didesnis nei prieš metus. Verslų skola „Sodrai“ taip pat toliau mažėja vidutiniu 3 proc. per mėnesį greičiu, praneša duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ įmonių apžvalga.
Per ketvirtį įmonių skola „Sodrai“ sumažėjo 8 proc. iki 133 mln. eurų. Verslas mažina įsiskolinimą „Sodrai“ tolygiai nuo praėjusių metų vasaros, taip pat mažėja ir atidėtos skolos dydis, kuris šiuo metu siekia 90 mln. eurų.
Taip pat auga ir darbo vietų skaičius: kovo mėn. dirbo 1,3 proc. gyventojų daugiau nei pernai. Per mėnesį dirbančiųjų padaugėjo 0,4 proc.
Didžiosios daugumos įmonių rezultatai geresni nei buvo galima tikėtis, ką ir rodo skolų mažėjimas „Sodrai“, patvirtino finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Nors kaip ir kasmet verslai ruošiasi priimti sezoninius darbuotojus, tam tikrų sričių darbuotojų vis tiek trūksta. Tačiau darbo rinkoje situaciją kiek pašvelnina ukrainiečių įsiliejimas ir noras dirbti.
Problema yra tokia, kad lietuvių lūkesčiai tiek darbo pozicijai, tiek atlyginimo klausimu vis didėja, atkreipė dėmesį kalbintas pašnekovas.
Darbo rinkoje atsirandant jaunų žmonių su vis augančia kvalifikacija, todėl natūralu, kad jie įprastai nenori sunkesnio fizinio darbo – norima save realizuoti aukštesnės kvalifikacijos srityse.
„Įtampos yra, bet matysime, kokia bus vasara, bet labai tikėtina, kad paklausa žmonėms išliks ir atlyginimai neišvengiamai augs, nes verslo situacija yra pakankamai gera“, – komentavo M.Dubnikovas.
Taip pat pastebima, kad tie, kurie jau dirba, turi objektyvias priežastis ir argumentus darbdaviams, kurių prašo ir prašys, kad padidintų atlyginimą. Tiek praėjusiais, tiek šiais metais vis dar išlieka dviženklė infliacija, tačiau šiemet jau prisidėjo ir Europos Centrinio Banko keliamos palūkanų normos.
„Kalbant apie paskolas „Sodrai“, tai yra didžiulis šuolis nuo 2008–2009 metų, nes kaip bebūtų, mes išgyvename krizę“, – kalbėjo finansų analitikas.
Kaip lygino M.Dubnikovas, per pasaulinę finansų krizę įmonės, matydamos savo skolas, tiesiog nuspręsdavo užsidaryti, taip pamirštant skolas. Po kiek laiko atsirasdavo analogiška įmonė su panašiu pavadinimu ir veiklos kryptimi bei pradeda skolas.
Kitoks elgesys pastebimas dabar. Jei verslai nusprendžia grąžinti skolas, susikaupusias per koronaviruso pandemiją ir energetinę krizę, tai darydami sparčiu tempu – tai reiškia, kad verslo savininkai ar akcininkai mato didesnę pridėtinę vertę. Taip siekiama išlaikyti įmonės istoriją, reputaciją, nors tai nebūtinai pati pelningiausia išeitis.
