„Įsivaizduokite: jums sueina 65 metai, sėdite savo vilos terasoje – vila Ispanijoje, Marbelos regione, žvelgiate į žydrą jūrą, geriate vyną, valgote aštunkojį. Viskas gražu – jūs išėjote į užtarnautą pensiją ir leidžiate laiką taip, kaip jums patinka.
Antras scenarijus. Jums suėjo 65 metai, nueinate pas savo vadovą ir sakote: „Suėjo 65 metai“, vadovas jus pasveikina, o jūs sakote: „Na, kaip ir pensija“, vadovas atsako: „Kaip ir taip. O ką?“. Jūs tada atsakote, kad dar norėtumėte dirbti, o vadovas atsako, kad puiku – dirbkite toliau. Jūs užsimenate, kad jau skauda nugarą, tada vadovas sako: „Jums gal reikėtų pakeisti stalą ar kėdę?“. Ir jūs taip toliau dirbate iki 72 metų: stalas pakeistas, nugarą skauda mažiau – taip ir gyvenate.
Trečias variantas. Jums sueina 65 metai, nueinate pas vadovą ir sakote: „Kaip ir norėčiau dirbti toliau, man 65 metai, pensija“. Vadovas jums atsako: „Bet juk pensija, mums jūsų kaip ir nebereikia – nebent dirbti naktiniu sargu ar užsiimti patalpų valymu“. Ir jūs sukandęs ar sukandusi dantis einate dirbti mažiau kvalifikuoto darbo už mažesnį atlyginimą ir dirbate iki 72 metų“, – situaciją LOGIN konferencijoje skaitytame pranešime paprašė įsivaizduoti doc. dr. A.Kairys.
Kuris iš šių scenarijų labiausiai tikėtinas?
Anot socialinių mokslų daktaro, scenarijus su gyvenimu Marbelos regione – mažiausiai tikėtinas variantas.
65 metų į pensiją neišeisime arba tai atrodys visiškai kitaip, sakė doc. dr. A.Kairys. Kodėl? Dėl sveikatos priežiūros paslaugų gerėjimo, dėl gyvenimo būdo kokybės augimo, žmonės gyvena ilgiau. Tačiau susiduriama su tokiais procesais, kaip visuomenės senėjimas, migracija.
Lietuva viena šalių Europoje, kai senėjimo procesai – vieni sparčiausių. Taip pat pranešėjas apžvelgė ir darbo pasiūlos pokytį iki 2070 metų. Kaip teigė jis, Lietuva ir Latvija yra tos dvi šalys, kurios patirs didžiausią darbo jėgos pasiūlos sumažėjimą Europos Sąjungoje. Tai gali reikšti, kad taip lengvai 65 metų į pensiją neišeisime.
Kalbėdamas apie kitus du scenarijus, jis komentavo Europos senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo duomenis.
Pavyzdžiui, duomenys rodo, kad 2019–2020 m. 50–64 metų amžiaus žmonės tampa labiau patenkinti gyvenimo kokybe, tačiau šis padidėjimas pastebimas visose šalyse.
Jis nagrinėjo ir duomenis apie tai, ar žmonės norėtų išeiti iš darbo taip greitai, kaip tik galės. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 67 proc. respondentų, kurie teigė, kad norėtų kuo greičiau išeiti į pensiją. Šis skaičius yra didesnis nei vidutiniškai Europoje.
Lietuviai, kuriems virš 50 metų, anot doc. A.Kairio, dažniau nei kitų šalių atstovai sako, kad darbo aplinka yra nepatogi, darbas – emociškai sekinantis, atlyginimas adekvatus. Dažniau kalba ir apie tai, kad su darbuotojais elgiamasi ne visai teisingai.
Tačiau viskas nėra taip blogai. Kaip dėstė socialinių mokslų daktaras, lietuviai, vertindami darbo aplinką, sako, kad prireikus pagalbos iš kolegų – sulaukia paramos ir pagalbos.
Svarbu ir tai, kokiuose darbuose dirba žmonės, kuriems yra 50 metų ir daugiau. Lietuvoje tokių darbuotojų, kurie savo darbe naudoja kompiuterį yra 51 proc., o Suomijoje – 86 proc.
Jei pažiūrėtume į žmones, kurie yra tarp 65 ir 72 metų, išėjusių į pensiją, skirtumas ryškesnis. Pavyzdžiui, beveik trečdalis žmonių paskutiniame darbe naudojo kompiuterį. Tuo metu Suomijoje – 70 proc.
Doc. dr. A.Kairio teigimu, tai reiškia, kad vyresni žmonės dirba sąlyginai mažiau kvalifikuotus darbus.
Jei darbo skelbime parašyta, kad reikalaujama „jaunatviško požiūrio“, o kituose skelbimuose – „darbas tinka pensinio amžiaus žmonėms“, anot pranešėjo, tai galima suvokti, kad jaunimui siūlomi aukštesnės kvalifikacijos darbai, o vyresnio amžiaus – mažiau kvalifikuoto. Tai yra diskriminacija dėl amžiaus.
„Kai mūsų atžvilgiu, nepaisant amžiaus, yra taikomi stereotipai. Pavyzdžiui, koks vyresnio amžiaus žmogus gali naudotis kompiuteriu? Taigi jie technologiškai atsilikę Arba ir toks stereotipas: kokie yra jaunesnio amžiaus žmonių tikslai? Jie juk juos keičia kas 15 minučių.
Visa tai yra su amžiumi susiję stereotipai, kai mes tam tikro amžiaus žmones sugrupuojame į vieną kategoriją ir sakome, kad jie kažkokiu požiūriu yra vienodi. Bet ar iš tikrųjų yra taip?“ – kėlė klausimą jis.
Reikia suvokti, kad nepaisant amžiaus, žmonės gali turėti pačių įvairiausių savybių, patirties, ar kvalifikacijų.
Pristatytame tyrime buvo klausimas: kaip dažnai jums amžius neleidžia daryti tai, ką norėtumėte daryti?
18 proc. 50–64 metų amžiaus žmonės sako, kad dažnai, o 38 proc. – kartais. 65 metų ir vyresnių žmonių grupėje buvo 41 proc. manančių, kad dažnai norėtų ir atitinkamai 36 proc. – kartais.
Mato du scenarijus
Doc. dr. A.Kairys apžvelgė ir kelis galimus scenarijus darbo rinkoje. Pirmuoju – pozityviuoju – atveju, žmonės dirba kokybiškose darbo vietose, kurios geba prisitaikyti prie darbuotojų poreikių: nuo sveikatos, socialinės aplinkos, darbo pobūdžio. Žmonės šiuo scenarijumi dirba kvalifikuotą darbą, yra vertinami jų individualūs poreikiai ir gebėjimai, amžiaus stereotipais darbdaviai nesivadovauja.
Taip darbas iki 72 metų gali būti arti svajonės. Tačiau galima įsivaizduoti ir kelis distopinius scenarijus. Kaip pasakojo pranešėjas, vienas jų – technologinis, kai technologinė pažanga vis laviau išstumia žmones iš darbo rinkos, kurie dėl egzistuojančių stereotipų, turi mažiau įgūdžių šioje srityje.
„Galime įsivaizduoti ir šiek tiek prastesnę dabarties situacijos tęsinį, kai mes ir toliau vyresnio amžiaus žmones laikome arčiau nekvalifikuotų darbų ir tik mažesnė jų dirba kvalifikuotą darbą.
Taigi, ko mums reikėtų, kad situacija artėtų prie svajonės, o ne prie košmaro?
Nors tai yra ir sudėtinga, ir komplikuota, mums reikia dviejų, santykinai paprastų dalykų. Kiekvieną žmogų pripažinti kaip individą su savo poreikiais, norais, galimybėmis, jų neapibendrinti amžiaus stereotipu. Kitas dalykas – kurti kokybiškas darbo vietas, kurios išnaudoja žmogaus potencialą ir kartu suteikia malonumą dirbti“, – šių konferencijoje LOGIN kalbėjo organizacijų psichologas.
Europos Komisijos ekspertai dar metų pradžioje siūlė Lietuvai pensinį amžių didinti iki 72 metų, tačiau Lietuvos politikai, ekonomistai tokį siūlymą vertino skeptiškai.
