Anot jų, šiuo metu išties egzistuoja problema, kuomet buitiniai vartotojai rezervuoja daugiau tinklo galios, nei iš tikrųjų suvartoja.
Pasak ESO vadovo Renaldo Radvilos, toks galios apmokestinimas leistų efektyviau valdyti tinklo pajėgumus.
„Modelis, (...) kad kažkas pasiėmė galias ir turi jas perteklines, šiandien yra gajus, jis gali būti. Sprendimas migruoti prie galios mokesčio būtų vienas sprendimų, kuris leistų efektyviai valdyti tinklą. Tada tam tikra dalis perteklinės galios, kurios šiandien pas klientus rezervuotos (pavyzdžiui, 20 kW, kurie niekada neišnaudojami), galėtų būti sugrąžinta į tinklą ir atitinkamai paskirstyta kitiems klientams“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje teigė R. Radvila.
Tokią idėją iškėlė komisijos narys, Laisvės partijos frakcijos parlamentaras Kasparas Adomaitis.
„Kai kažkam pritrūksta galios, reiškia, kad kažkas kitas (...) greičiau įsirengė toje teritorijoje, spėjo ir tą galią išnaudojo. Ar nebūtų logiškiau vis tik eiti tuo keliu ir pasiūlyti kažkokią kainą už instaliuotą galią ir buitiniams vartotojams, taip pat verslo klientams“, – kalbėjo Seimo narys.
Pasak jo, būtų galima apmokestinti vartotojus, kurie norėtų įsirengti didesnes nei 10 kW elektrines. Įvedus tokį įkainį, parlamentaro teigimu, atsirastų papildomų lėšų finansuoti tinklo rekonstrukciją, galios būtų paskirstytos teisingiau: „Kad ne tik tie, kas paskutiniai eilėje nori prisijungti turėtų mokėti, bet ir tie kurie jau anksčiau, net ir neišnaudoja tos galios, bet turi jos įsirengę didžiulius kiekius.“
VERT pirmininkas Renatas Pocius tikino, kad toks mokestis paskatintų vartotojus atsisakyti perteklinių galių. Jo teigimu, šiandien ne tik gaminantys, bet ir kiti buitiniai vartotojai rezervavę daugiau tinklo pajėgumų, nei jiems jų iš tikrųjų reikia.
„Praktikoje tikrai matome labai daug atvejų, kai vartotojai užsisakę pajėgumus, kurių praktiškai nenaudoja. Šiandien turime situaciją tokią, kad tie nenaudojami pajėgumai negali būti alokuoti šalia esantiems gyventojams ir jie negali efektyviai panaudoti šios infrastruktūros. Tikrai reiktų pradėti apie tai kalbėti“, – parlamentarams dėstė R. Pocius.
Anot jo, mokestis būtų paskata investuoti gaminantiems vartotojams į energijos kaupiklius.
R. Radvila savo ruožtu pastebėjo, kad galios mokestį jau mokantis verslas galias skaičiuoja atsakingai.
„Kadangi verslas turi mokėti už galią, jis elgiasi racionaliai ir jis racionaliai skaičiuoja, kiek jam reikia galios, kad jis ją išnaudotų, nėra perteklinių galių. Kalbant apie privačius klientus, šiandien mokėjimas yra tik už suvartotą elektrą, už kilovatvalandes“, – sakė ESO vadovas
Tuo metu energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė informavo, kad galios mokesčio modelio ministerija kol kas nepateikusi, tačiau ministeriją esą „yra atvira“ pasiūlymams. Jos teigimu, svarbu įvertinti tokio mokesčio poveikį.
„Įvesti mokestį galima greitai, bet reikia žinoti, kokį jis turės poveikį apskritai vartotojų grupėms. Galima sugrįžti ir diskutuoti, esame atviri, bet reikėtų geriau pasiruošti ir žinoti galimą įtaką“, – teigė D. Garbaliauskaitė.
R. Radvilos teigimu, ESO tinkle yra 1,1 GW laisvų galių (iš kurių 331 MW skirta vėjo jėgainėms), tačiau ne visose Lietuvos regionuose tinklo galimybės yra vienodos.
ESO vertinimu, tinkle mažėjant laisvai galiai, vis daugiau gaminančių vartotojų techninės prisijungimo prie tinklo sąlygos išduodamos kartu numačius atlikti tinklo rekonstrukciją. ESO duomenimis, sąlygų su rekonstrukcija 2023 m. išduota 5,7 proc. (541), o prieš metus ši dalis siekė 2,8 proc. (iš apie 40 tūkst. patenkintų techninių sąlygų prašymų).
Tokiu atveju, anot R. Radvilos, 50 proc. rekonstrukcijos kainos dengia valstybė, kitą pusę pats vartotojas.
Jis taip pat pažymėjo, kad apie 40 proc. prašymus techninėms prisijungimo sąlygoms gauti pateikusių klientų elektrinės neįsirengia. ESO valdybos narys Ovidijus Martinonis aiškino, kad pernai apie 9 tūkst. klientų pateikė prašymus techninėms sąlygoms gauti, tačiau „taip ir nebegrįžo“.
„Tie gyventojai sudarė eilę, nes visiems reikia laukti. Antras momentas, 9 mėn. tinkle rezervuojama galia – reiškia, kažkam kitam gali nebelikti arba likti mažiau. O galų gale, tie gyventojai „pasiplovė“ ir netapo gaminančiais vartotojais“, – teigė O. Martinonis.
ESO balandžio 28 d. duomenimis, šių metų balandį Lietuvoje buvo 42 467 gaminančių vartotojų (neįskaičius nutolusių gaminančių vartotojų). Lyginant su sausiu, jų buvo 7665 daugiau, lyginant su praėjusiais metais – 9530 daugiau. Palyginus su 2021 m. gaminančių vartotojų skaičius išaugo beveik triskart.
Gaminantiems vartotojams priskirta galia balandį siekė 503,3 MW.
Nutolusių gaminančių vartotojų balandžio pabaigoje Lietuvoje buvo 12 647, lyginant su metų pradžia jų padaugėjo 2480, praėjusiais metais – 3146, o nuo 2021 m. išaugo 2,7 karto.
Nutolusiems gaminantiems vartotojams priskirta galia balandį siekė 96,3 MW.
