Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, ES kas tris su puse minutės miršta vienas žmogus. Lietuvos statistika, atsižvelgiant į šalies mastą, ne tokia drastiška, tačiau vis dar siekiame savo pagrindinio tikslo – 0 mirčių darbe rodiklio.
Praėjusiais metais Valstybinė darbo inspekcija (VDI) vykdė kampaniją „Vizija nulis“, kuria siekė atkreipti dėmesį į didelį tragiškų nelaimių darbe skaičių. Tačiau iki šio tikslo Lietuvoje dar toli: per 2022 metus iš darbo į namus negrįžo 23 žmonės, o 124 jų buvo sunkiai sužaloti.
„Džiugu, kad per šių metų pirmą ketvirtį VDI negavo nė vieno pranešimo apie žūtį darbo vietoje, bet, deja, net 29 darbuotojai patyrė sunkias traumas. Iš tiesų Lietuvoje paskutiniaisiais metais pastebime nelaimingų atsitikimų darbe mažėjimo tendenciją, bet ir vienas žuvęs darbe – per daug“, – akcentuoja LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
„Šią dieną, apžvelgdami mirtingumo, sužeidimų, įvairių nelaimių darbo vietoje statistiką, kartu siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į opiausias darbuotojų saugos ir sveikatos problemas, – pabrėžia VDI vadovas J. Gricius, – ir norime priminti apie neginčijamą žalą ir skausmą, kuriuos sukelia darbdavių ir darbuotojų abejingumas darbo aplinkai ir sąlygoms. Visi ir kasdien turime būti atsakingi, įvertinti darbo vietų saugumą ir padaryti atitinkamas išvadas, kad nelaimių darbe būtų išvengta.“
Analizuojant nelaimingų atsitikimų darbe priežastis, akivaizdi tendencija, kad beveik visų atvejų pagrindiniai lemiami veiksniai – tie patys: netinkamas darbų organizavimas, nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė, neatliktas profesinės rizikos vertinimas arba jis atliktas netinkamai bei darbuotojams privalomų taisyklių nesilaikymas. Negailestinga statistika rodo, kad daugiausia nelaimių įvyksta dėl kritimų iš aukščio, o apie trečdalis jų – dėl pačių darbuotojų kaltės, kai jie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių, gautų instrukcijų ar neįvertina rizikos.
Kaip pastebi VDI vadovas J. Gricius, žūtys, sunkūs sužalojimai, profesinės ligos – pagrindinės nelaimės darbe, kurios dažniausiai įvyksta nepakankamai įvertinus arba iš viso neįvertinus pavojų ir jų sukeliamos rizikos, ir tai kainuoja brangiai. Tai lemia ne tik darbuotojų ir jų artimųjų žmogiškąsias netektis ir kančias, bet ir didėjančias sveikatos priežiūros išlaidas ar papildomas išlaidas pačioms įmonėms: padidėja draudimo išlaidos, darbuotojai tampa laikinai nedarbingi, sumažėja našumas, vyksta darbuotojų kaita, didėja konkurencingumas, galiausiai – mažėja darbuotojų motyvacija ir t. t.
Pirminis ir svarbiausias akcentas, siekiant faktinio nelaimingų atsitikimų darbe mažėjimo, pasak J. Griciaus, – kiekvieno mūsų, darbdavio ir darbuotojo, atsakingas požiūris. Ypač svarbu, kad už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingi specialistai nuolat lankytųsi darbo vietose, kuriose bendrautų su dirbančiaisiais, taip pat keltų kvalifikaciją, domėtųsi naujovėmis. Be to, šiame skaitmeninių technologijų amžiuje, siekiant gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos valdymą, būtina pasitelkti ir naujausius inovatyvius sprendimus.
Pabrėžtina, kad darbinis pasaulis šiuo metu sparčiai keičiasi, vis labiau diegiamos skaitmeninės technologijos keičia ne tik darbo pobūdį, darbo vietą, kaip ir kada mes dirbame, bet ir jo organizavimą, darbuotojų saugos ir sveikatos valdymą. Tokių technologijų kaip dirbtinis intelektas (DI), didieji duomenys, bendradarbiaujamoji robotika, daiktų internetas, algoritmai, skaitmeninės darbo platformos atsiradimas ir tuo pat metu labai padidėjęs nuotoliniu būdu dirbančių gyventojų skaičius ne tik suteikia darbuotojams ir darbdaviams galimybių, bet ir kelia naujų iššūkių ir pavojų šioje srityje.
Būtent todėl šiemet Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) pradės naują 2023–2025 m. saugių darbo vietų kampaniją „Darbuotojų sauga ir sveikata skaitmeniniame amžiuje“, prie kurios aktyviai prisijungs ir VDI, vykdanti EU-OSHA nacionalinio ryšio punkto funkciją.
ES 2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginėje programoje yra nubrėžti 3 kompleksiniai pagrindiniai tikslai: numatyti ir valdyti pokyčius naujame darbo pasaulyje, kuriuos lemia žalioji, skaitmeninė ir demografinė pertvarkos; gerinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją; gerinti pasirengimą galimoms sveikatos krizėms ateityje. Norint pasiekti šiuos tikslus, reikia imtis veiksmų ES, nacionaliniu, sektorių ir įmonių lygmenimis.
Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena minima jau 22 metus, o VDI kasmet jau daugiau nei 15 metų akcentuoja, kad būtina prisidėti prie stiprios ir teigiamos saugos ir sveikatos kultūros darbe kūrimo, realiais ir kasmet įgyvendintinais pavyzdžiais, t. y. darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, šalies įmonių vadovais, rengdama susitikimus, organizuodama darbuotojų saugos ir sveikatos mokymus, šiais klausimais konsultuodama esamus ir būsimus darbdavius, darbuotojus, visus piliečius, vesdama saugaus darbo pamokas ir paskaitas, rodo, kaip svarbu darbdaviams ir darbuotojams susitelkti, įgyvendinant saugaus darbo kultūros idėją, ir ja vadovautis nuolat, siekiant teigiamų pokyčių.
„Kartu minėdami Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, norime priminti, kad VDI tikslas – niekada nebus bausti ar gąsdinti, priešingai – padėti ir paskatinti įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nes būtent darbuotojų sauga ir sveikata yra valstybinės reikšmės reikalas, taigi Darbo inspekcija visada sieks, kad šiai problematikai būtų skiriamas daug didesnis ir nepertraukiamas dėmesys“, – akcentuoja J. Gricius.
