„Matyti aiški tendencija, kad tėvų vaikams skiriamos kišenpinigių sumos didėja kartu su vaikų amžiumi. Tai galima paaiškinti augančiais vyresnių vaikų poreikiais ir jų gebėjimais valdyti finansus. Be to, palyginti su tokiu pat 2017 m. atliktu tyrimu, galima pamatyti, kad tėvai visų amžiaus grupių vaikams yra linkę skirti didesnes sumas nei anksčiau“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak finansų ekspertės, tam įtakos turėjo ūgtelėjęs bendras kainų lygis ir per pastarųjų šešerių metų laikotarpį gerėjusi gyventojų finansinė situacija.
Kaip rodo tyrimas, mažiausieji 5–6 m. amžiaus vaikai paprastai per mėnesį iš tėvų gauna iki 5 eurų. 7–10 m. amžiaus vaikų tėvai sako dažniausiai savo atžaloms skiriantys 16–30 eurų sumą per mėnesį. Palyginimui, prieš šešerius metus pastarosios amžiaus grupės vaikų turinčių tėvų įvardijama kišenpinigių suma siekė nuo 6 iki 10 eurų.
„Dar vyresni vaikai per mėnesį gauna didesnes sumas. 11–15 m. amžiaus vaikams dažniausiai skiriama 16–50 eurų siekianti suma, tuo metu 16–19 metų jaunuolių pajamos iš tėvų dažniausiai svyruoja tarp 51–100 eurų. Prieš šešerius metus šių amžiaus grupių vaikai iš savo tėvų gaudavo mažesnes, atitinkamai, iki 30 ir iki 50 eurų siekiančias sumas“, − komentuoja J. Cvilikienė.
Tuo metu 20–23 m. amžiaus grupės vaikų finansuose tendencijos nevienareikšmės – net 23 proc. punktais padaugėjo gaunančių 51–100 eurų siekiančius kišenpinigius (37 proc.), tačiau 6 proc. sumažėjo tų, kurių reguliarios pajamos iš tėvų yra didesnės nei 100 eurų (25 proc.). rodo tyrimo rezultatai.
Kišenpinigiai – kaip edukacijos priemonė
„Su pirmaisiais kišenpinigiais turėtų prasidėti reali finansinė mūsų atžalų edukacija. Mažiausiems reikėtų papasakoti, iš kur pinigai atsiranda, kodėl pinigai yra riboti ištekliai, paskatinti juos taupyti ir aiškinti taupymo naudas“, – komentuoja finansų ekspertė.
Tuo metu vyresnių vaikų praktinė finansinė edukacija, pasak J. Cvilikienės, gali būti ir realistiškesnė. Davus jiems visos savaitės ar mėnesio kišenpinigių sumą, reikėtų nebijoti leisti atžaloms pačioms tvarkyti savo finansus. O jiems anksčiau laiko išleidus pinigus ir „bankrutavus“ − neskubėti pildyti jų biudžeto. Taip vaikai galės praktiškai patirti, kad išlaidas reikia planuoti, ir pinigų resursas yra ribotas.
„Duodant vaikams pinigų svarbu ir gerai pasverti, kokiais atvejais tai tikslingiausia daryti. Didžioji dalis tėvų, natūralu, vaikams kišenpinigius duoda kasdienėms išlaidoms – pietums ar užkandžiams mokykloje, konkretiems poreikiams. Vis dėlto, kaip rodo tyrimas, maždaug dešimtadalis tėvų yra linkę sumokėti už gerus vaikų pažymius ar gerą jų elgesį. Tačiau tai yra mūsų vaikų pareiga ir atsakomybė, o vykdyti savo pareigas jie turėtų gebėti be finansinių paskatų“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.
Reprezentatyvų vaikų turinčių šalies gyventojų tyrimą 2023 m. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 523 respondentai, tyrimo rezultatai reprezentuoja 5–23 metų amžiaus vaikų turinčių šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.
