Finansų ministerijos paskelbtas indeksas rodo, kad geriausia gyvenimo kokybe Lietuvoje gali džiaugtis vilniečiai.
„Tikrai matau, atvykdama kartą per mėnesį į Lietuvą, kad Vilnius ir kiti miestai gražėja“, – „Lietuvos ryto“ televizijai šnekėjo praeivė.
„Vilniuje tikrai gyventi gera“, – antrino jai kita.
Gyvenimo kokybės indeksas sudarytas pagal rodiklius šešiose srityse, tokiose kaip finansai, sveikatos ir švietimo paslaugos. Į top penketuką be sostinės pateko Kauno miestas ir rajonas, Klaipėdos miestas bei Neringa.
„Jei konkrečiai kalbėtume apie Vilniaus miestą, tai čia vyrauja didelis darbo užmokestis. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinis darbo užmokestis buvo 1039 eurai, o tuo tarpu mažiausioje Zarasų savivaldybėje buvo 720 eurų“, – komentavo Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas Viktoras Sirvydis.
Nors Kaunas – tarp pirmaujančių, kalbinti gyventojai miestą ir gyvenimo sąlygas čia vertina skeptiškai.
„Mes nemokame išsirinkti mero. Kaunui reikia ne statybų rangovo, o dvasios vadovo“, – aiškino pensininkas.
„Viskas yra blogai. Viskas“, – skundėsi dar viena kaunietė.
Mažesnėse savivaldybėse, tokiose kaip Zarasų rajonas, gyvenimo kokybės indeksas nesiekia vidurkio. Didieji miestai jas lenkia kone dvigubai, tačiau ekspertų vertinimu, stebėtis nėra ko.
„Reikia pasakyti, kad tai yra pasaulinė tendencija“, – tikino Socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.
„Lietuvoje gyvenimas iš tiesų gerėja ir natūralu, kad jis gerėja didžiuosiuose miestuose, nes kitaip negali būti, čia yra sukoncentruotas kapitalas“, – aiškino ekonomistas Marius Dubnikovas.
Ekspertai sako, kad visiškai išlyginti gyvenimo kokybę miestuose neįmanoma, tačiau atskirtį mažinti būtina. Sociologas B.Gruževskis teigia, kad visoms savivaldybėms tų pačių standartų taikyti negalima.
„Čia yra atsakomybė tos valdžios, kuri atėjo, – surasti savo patrauklumo elementą“, – pabrėžė jis.
Per daugiau nei dešimtmetį bendra gyvenimo kokybė daugiausiai, net 90 procentų, pagerėjo Kalvarijos savivaldybėje. Mažiausias pokytis fiksuotas Panevėžyje.
„Žiūrint į Panevėžio miestą, jis augo apie 40 proc. Jis augo mažiau nei vidutiniškai kitos savivaldybės. Prie to prisidėjo natūralios gyventojų kaitos rodikliai, migracijos rodikliai“, – įsitikinęs V.Sirvydis.
„Gal trūksta pramogų, ką jaunimui veikti“, – svarstė kalbinta panevėžietė.
„Ko trūksta? Galvoju, kad aukštesnės kultūros vis dar trūksta Panevėžiui, elgesio kultūros, tarpusavio bendravimo“, – manė kita.
Ar Lietuvą galima laikyti vieno miesto šalimi, ekspertai atsako skirtingai.
„Lietuva išsiskiria iš Baltijos šalių, turėdama bent jau tris stipresnius miestus. Norėtųsi, kad prie jų su savo galia jungtųsi Šiauliai ir Panevėžys. Tada turėtume penkis ekonominius centrus“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
„Lietuvoje mes turėjome penkis gerus, rimtus centrus, o dabar jie nyksta. Nyksta todėl, kad reikalingos investicijos“, – manė B.Gruževskis.
Gyvenimo kokybės indeksas sudaromas siekiant mažinti atskirtį tarp didžiųjų ir mažųjų miestų. Ekspertai sako: atsižvelgiant į šio indekso rezultatus, savivaldybės gali gerinti paslaugų kokybę, taip pritraukiant daugiau investicijų, naujų gyventojų.
