„Namą įsigijau 2021 metais dar iki vestuvių. Bet kuris teisininkas pasakytų, kad tai, kas įsigyjama iki vestuvių, nėra dalinama. Jei teigi, kad namas yra mūsų, tai, prašau, pateik man įrodymus, pervedimus, banko išrašus, kiek tu esi finansiškai prisidėjęs prie šio namo“, – antradienį instagrame kalbėjo V.Siegel-Suodaitė.
Į jos pareiškimą savo instagrame trečiadienį sureagavo ir pats L.Suodaitis.
„Prasidėjo kažkokios turto dalybos, prašo kažkokių įrodymų. Pasilikite gal tas demagogijas teismui. <...>. Man jau sudėtinga tarp tų versijų susigaudyti – jei dar viena išlįs, turbūt tuoj pradėsiu konspektuotis. Jei galvojate, kad mane išprovokuosite į instagramą kelti kažkokius popierius, tai sudėtingai“, – viešai šnekėjo jis.
Sutuoktinis gali tikėtis jūsų turto
Kuris visgi teisus, portalui lrytas.lt įvardijo specialistai. Pasak jų, skyrybų atveju verta žinoti, kad sutuoktinis išties gali pretenduoti ir į tą turtą, kurį įsigijote prieš vedybas.
„Sakyčiau, pagrindinė taisyklė tokia – tai, kas įsigyjama iki vestuvių, nedalijama. Bet gali būti įvairių išimčių, pavyzdžiui, namas gali būti pagerintas santuokos metu, gali būti rekonstruotas. Tai sudarytų galimybę sutuoktinį arba pripažinti bendrasavininku, arba leistų jam reikalauti kompensacijos“, – aiškino teisininkė Renata Cibulskienė.
Tokios kompensacijos dydis priklauso nuo to, kiek pinigų jūsų sutuoktinis išleido gerindamas namą, pridūrė advokatas Irmantas Balsys.
„Jei turtas buvo pagerintas santuokos metu, tai sutuoktinis gali pretenduoti į pagerinimo dalies pusę. Kitaip tariant, jei namas kainavo 100 tūkst. eurų, o pagerinimai santuokos metu siekė, pavyzdžiui, 30 tūkst. eurų, tai sutuoktinis galėtų pretenduoti į 15 tūkst. eurų kompensaciją.
Tai galėtų būti verčiama į namo dalį, bet toks atvejis labai retas, nes pretenduojama į kelis procentus namo. Iš to nėra jokios naudos, dėl to, į situaciją žiūrint pragmatiškai, dažniausiai prisiteisiama pinigais. Nors teoriškai galima pretenduoti ir į namo dalį“, – pabrėžė I.Balsys.
Visgi gali būti ir taip, kad sutuoktinis į jūsų būstą investavo net daugiau nei paties namo vertė.
„Tokiu atveju sutuoktinis tikrai galėtų pretenduoti į turto dalį. Į kokią konkrečiai dalį, sunku pasakyti, nes gali būti visokių variantų. Gali būti ir į pusę“ , – aiškino R.Cibulskienė.
Į iki vestuvių pirktą būstą sutuoktinis nepretenduotų tik dviem atvejais – jei buvo pasirašyta vedybų sutartis, kurioje numatyta, kad namas skyrybų atveju nebus dalinamas, arba jei jūsų sutuoktinis į namą visiškai neinvestavo.
„Jei pirkote tą namą visiškai įrengtą, į jį nieko nebereikėjo investuoti, tuomet namas nebūtų dalijamas“, – pridūrė R.Cibulskienė.
Kartu dalinamos ir skolos
Jos teigimu, besiskiriantys sutuoktiniai turi žinoti ir kitus turto dalybų aspektus. Dažnas atvejis – bendram būstui pasiimta paskola. Kas už ją atsakingas skyrybų atveju?
„Viskas priklauso nuo to, kaip susitars sutuoktiniai – jie gali susitarti mokėti per pusę, gali mokėti ir vienas, bet tai nekeičia esmės, kad jie prieš banką atsakingi abu. Nebent bankas paskolą iš bendros prievolės pakeistų į asmeninę“, – komentavo R.Cibulskienė.
Finansinis turtas, sukaupta pensija – taip pat bendri. Skyrybų atveju pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukaupta finansinė atsarga. Gali būti nuspręsta, kad viena turto rūšis atitenka vienam sutuoktiniui, kita – kitam. Gali būti ir taip, kad sukauptas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, o šis kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį.
Buvusiems sutuoktiniams gali tekti pasidalyti ir skolas, ne tik turtą.
„Tai priklauso nuo to, kokia ta skola – ar ji bendra, ar vieno iš sutuoktinių. Jei bendra, atsakingi abu sutuoktiniai, turi mokėti abu. Bet vienam nemokant, antstoliai gali išieškoti iš kito. O jei tai asmeninė skola, tuomet sutuoktinis čia ne prie ko. Tai priklauso nuo prievolės rūšies“, – aiškino teisininkė.
Primename, kad konfliktas tarp V.Siegel-Suodaitės ir L.Suodaičio kilo balandžio 4 d. Moteris pareigūnams aiškino, kad prieš ją buvo smurtauta. Sutuoktinis buvo patekęs ir į areštinę.
L.Suodaitis savo kaltę neigia. Balandžio 16 d. laidoje „Nepatogūs klausimai su Rolandu Mackevičiumi“ jis pateikė savo versiją ir pasakojo, kad žmona skyrybų planą rezgė jau seniai – net namą slapta perrašė savo mamai. Esą jis tik gavo pranešimą, kad gyvenamoji vieta perrašyta į Klaipėdą – vyras net adreso nežinojo.
„Registrų centro klausiu, jie man sako, kad taip įvyko pagal sutuoktinės prašymą. Vika, sakau, kas čia? Ji pripažino, kad nori išspręsti turtinius klausimus. Galiausiai sužinau, kad namas perrašytas jos mamai“, – kalbėjo tuomet L. Suodaitis.
