Apie tai diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Didesnė našta turtingiesiems ar viduriniajai klasei?
Kai kurie mano, kad daugelis pakeitimų nutaikyti į turtingus asmenis, kad šie mokėtų daugiau mokesčių, bet su šiomis mintimis finansų viceministrė Rūta Bilkštytė nesutinka. Anot jos, pakeitimų yra daug ir įvairių, visi nėra skirti tik daugiau pajamų gaunantiems asmenims, iš kitos pusės visame pasaulyje vyrauja ta pati tendencija – norima, kad daugiau uždirbantieji prisidėtų daugiau.
„Ypač, kai Lietuvoje 300 tūkst. gyventojų yra žemiau skurdo ribos. Ir tikrai nenorime, kad neturtingieji gyventojų lyg getuose, o superturtingi kituose getuose bei bijotų išeiti iš savo gyvenamų teritorijų, nes jie patys supranta, kad visuomenė gali jausti, jog kažkas yra negerai“, – kalbėjo finansų viceministrė.
Be to, ji Finansų ministerijos parengtų ir pristatytų mokestinių pakeitimų reforma nevadina.
„Tai labiau mokesčių higiena. Tikroji mokesčių reforma buvo 2002 m., tada iš tiesų viskas buvo peržiūrėta“, – teigė ji.
Tuo metu Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė aiškina, kad mokesčių pakeitimai visgi labiau nukreipti į viduriniąją klasę, o aktualiausi – pakeitimai vykdantiems individualią veiklą.
„Mokesčiai didės ne 25 proc. individualią veiklą vykdančių žmonių, o absoliučiai visiems, juk 70 proc. bazė augs iki 80 proc., visiems didės gyventojų pajamų mokestis (GPM), nesvarbu, uždirba žmogus 1 ar 30 tūkst. eurų per metus.
Viduriniąją klasę ši reforma palies itin stipriai. Man tai yra tikra mokesčių reforma“, – sakė D.Čibirienė.
Anot jos, taip didinant mokesčius individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimas taps kone lygus.
Suskaičiavo, kiek mokesčiai padidėtų
D.Čibirienė paskaičiavo, kad įvedus pakeitimus asmeniui, dirbančiam pagal individualią veiklą ir per mėnesį gaunančiam 1 tūkst. eurų pajamų arba 12 tūkst. eurų per metus, mokesčiai išaugtų 308 eurais per metus.
2 tūkst. eurų per mėnesį arba 24 tūkst. eurų per metus uždirbančiajam mokesčiai išaugtų 768 eurais. O uždirbantiems 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 36 tūkst. eurų per metus mokesčiai padidėtų stipriai – net apie 3,5 tūkst. eurų.
„Vadinasi, žmogus turėtų daugiau nei vieną mėnesį dirbti papildomai, kad sumokėtų padidintus mokesčius. Toks žmogus galbūt sutiks mokėti mokesčius, bet didins paslaugų kainą arba sakys, kad nė velnio nemokės, mokės tiek, kiek mokėjo anksčiau, ras būdų, kaip tai padaryti“, – yra įsitikinusi D.Čibirienė.
Ji mano, kad nemaža dalis gyventojų pasitrauks į šešėlį. Anot jos, taip visada nutinka dėl didėjančių mokesčių. Kai kurie galbūt ir emigruos. D.Čibirienė nemananti, kad Finansų ministerija įvertino šias rizikas, skaičiuodama, kad surinks 200 mln. eurų papildomų lėšų didindama mokesčius.
„Tai individuali veikla, profesijų atstovai, kurie paprastai gali keisti mokesčio mokėtojo rezidavimo statusą. Dabar tai labai paprasta. Pavyzdžiui, Čekijoje apmokestinimas patrauklesnis. Ar įvertinta, kad turime aplinkines šalis, kad Lietuva nėra sala, kad galbūt kažkam bus visai „faina“ nusipirkti butuką Latvijoje ir ten reziduoti?“ – kėlė klausimą ji.
Visgi R.Bilkštytė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu panašų darbą atliekantys asmenys, tik vienas pagal darbo sutartį, o kitas pagal individualią veiklą, gauna skirtingas pajamas. Ji pateikė mokytojo ir korepetitoriaus, uždirbančių po 2 tūkst. eurų per mėnesį, pavyzdį.
Kaip ji aiškino, korepetitorius kas mėnesį gauna 2 tūkst. eurų pajamų, tačiau jam papildomai dar skiriama 12 tūkst. eurų per metus darbo vietai įsirengti: nusipirkti kompiuterį, knygas, pieštukus ir kitas reikiamas priemones.
„Taigi korepetitorius gauna ne 2 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų, o daug daugiau. Iš viso apie 35 tūkst. eurų per metus. Atskaičius mokesčius jo mėnesio pajamos siekia 1567 eurus.
O mokytojas, kurio atlyginimas prieš mokesčius yra 2 tūkst. eurų, po mokesčių gauna tik 1221 eurą.
Šis skirtumas nemažas, o mokytojas dar ir negauna nei asmeninio kompiuterio, nei pieštukų.
„Kažkam atrodo, kad Finansų ministerija yra be galvos, nieko nesupranta. Bet po reformos korepetitoriaus, deklaravusio apie 34–35 tūkst. eurų per metus, pajamos per mėnesį siektų 1367 eurus, o mokytojo išliktų tokios pačios – 1221 euras. Skirtumas jau mažesnis, o korepetitorius vis dar turėtų lėšų darbo vietai įsirengti, rizikoms įsivertinti“, – aiškino R.Bilkštytė.
Tačiau D.Čibirienė vėl nesutiko su Finansų ministerijos skaičiavimais. Anot jos, negalima taip lyginti darbų, mat korepetitoriui galbūt išlaidos ir mažesnės, tačiau kitų profesijų atstovams, pavyzdžiui, operatoriams, prireikia ir daugiau pinigų, nei skiriama darbo vietai įsirengti.
„Operatoriui reikia nusipirkti kamerą, kelti savo kvalifikaciją lankant kursus, reikia visos programinės, montavimo įrangos, galingo kompiuterio su geromis vaizdo plokštėmis.
Yra daug individualių veiklų, kur sąnaudos yra didelės, todėl negalime taip imti ir visų sulyginti, pasakyti, kad 2 tūkst. eurų, gaunami dirbant individualiai, yra lygu 2 tūkst. eurų, gaunamiems dirbant pagal darbo sutartį.
Jei norime taip lyginti, turime tuos 2 tūkst. eurų, gaunamų dirbant individualiai, sumažinti apie 20 proc. dėl patiriamų sąnaudų, darbo vietos įrengimo ir pan.“ – kalbėjo ji.
Ekspertė taip pat pabrėžė, kad pagal individualią veiklą dirbantieji ne tik prisiima didesnę riziką, bet ir negali gauti apmokamų atostogų ar nedarbingumo, o dar ir turi mokėti buhalteriui, kad šis paskaičiuotų mokesčius, atliktų įmonės finansinių ataskaitų auditą. Visa tai – ir laiko, ir pinigų sąnaudos.
Neprisideda prie bazinės pensijos
R.Bilkštytė aiškina, kad didinant šiuos mokesčius siekiama panaikinti tokias situacijas, kada gyventojai, prieš tai dirbę pagal darbo sutartį, vėliau susitaria su darbdaviu, kad jiems bus duodama užsakymų, o tada žmonės pereina dirbti pagal individualią veiklą, nes taip gauna didesnį atlygį.
„O tų, kurie yra tikri individualistai, nori savarankiškai dirbti, prisiimti atsakomybes ir rizikas, pasirinkti, kada nori dirbti, atostogauti, tokių laisvos širdies ir laisvo pasirinkimo žmonių mokesčiai neišnaikins“, – R.Bilkštytė neigia mintis apie individualios veiklos naikinimą.
Anot jos, apskritai pasaulyje daugėja dirbančiųjų pagal individualią veiklą ir tai nėra itin gerai. Lietuvoje iš GPM pajamų mokama bazinė pensija, tačiau dabar, kaip teigė finansų viceministrė, iš sumokamų mokesčių akivaizdu, kad prie bazinės pensijos pagal individualią veiklą dirbantys beveik neprisideda, bazines pensijas moka tik dirbantys pagal darbo sutartis.
„Pavyzdžiui, kada kirpėjai išeina į pensiją? Sulaukę pensinio amžiaus jie galėtų išeiti, bet kai kurie ir toliau dirba iki 80 metų, kol nulaiko žirkles, nes bazinė pensija yra tokia, kokia yra, o kita dalis nesukaupta.
Tad turime aiškiai suprasti, kad lūkestis yra ne čia ir dabar uždirbti porą šimtų eurų daugiau, gauti daugiau pajamų į kišenę. Reikia suprasti, kad gal ir ne savo noru, prievole, bet teks sumokėti už pensiją, Latvijos piliečiai už mūsų pensijas nesumokės. Valstybė esame mes“, – aiškino R.Bilkštytė.
