Daugiau galimybių tobulėti
Nuo 2023 metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimas – atsirado mokymosi savišvietos būdu sąvoka. Tai reiškia, kad darbuotojui gali būti suteikiama iki penkių darbo dienų atostogų, kurias galima išnaudoti mokymuisi.
„Atostogos skirtos, kai žmogus nori patobulėti, mokytis, kelti savo kompetenciją tiek profesine prasme, tiek asmenine. Nėra reikalavimo pagrįsti, kad mokymai susiję su darbo funkcijomis – tai gali būti ir asmeninių kompetencijų gerinimas, pavyzdžiui, mokymai apie savęs pažinimą, psichologiją“, – portalui lrytas.lt sakė Advokatų kontoros „ILAW LEXTAL“ darbo teisės advokatas Tomas Bagdanskis.
„Mes kalbame apie balansą, mokymosi visą gyvenimą principą. Asmenybės augimas svarbus ir pačiam žmogui. Jei auga asmenybė, auga ir darbuotojo kompetencija. Tad tikslas – gražus. Kalbama apie darbuotojų sąlygų gerinimą“, – pridūrė jis.
Prireikus tokių atostogų, darbuotojas darbdavį informuoti turi ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki atostogų pradžios.
„Darbuotojas įspėja darbdavį ir teikia prašymą. Darbdavys privalėtų jį tenkinti“, – pabrėžė T.Bagdanskis.
Šios atostogos – viena iš mokymosi atostogų rūšių, jos yra neapmokamos, nebent su darbdaviu susitarta kitaip.
„Darbuotojas tą daro savo sąskaita. Tai – neapmokamų atostogų porūšis“, – pridūrė advokatas.
Paliekama darbuotojo sąžinei
Įdomu tai, kad savišvietai skirto laiko darbuotojui nereikės pagrįsti dokumentais. Vadinasi, paliekama nemažai vietos piktnaudžiauti – sakyti, jog einate mokytis, o iš tikrųjų, pavyzdžiui, vykti į kelionę.
„Praktinis klausimas, kaip darbdavys gali tą kontroliuoti. Protingumo principas reikalautų darbuotojo pateikti kažkokius pasiaiškinimus, kad jis atostogas išnaudojo pagal tikslą, bet viskas palikta pasitikėjimui“, – teigė T.Bagdanskis.
O jei darbdavys paprašė įrodymų, kad tikrai keliaujate į mokymus, paklusti nėra būtina.
„Darbuotojas galėtų pasakyti, kad nenori atskleisti informacijos ir sugalvoti kokią nors priežastį“, – tikino pašnekovas.
Darbo kodekse taip pat neparašyta, ką savišvieta apskritai reiškia.
„Sąvoka neišdiskutuota. Įstatyme nurodyta, kad tai savišvieta ir tiek. Žmogus gali nuo ryto iki vakaro tiesiog skaityti knygas – tai juk irgi savišvieta“, – šnekėjo teisininkas.
Visgi jei darbdavys išsiaiškintų, kad piktnaudžiavote ir melavote, tai gali baigtis nekaip.
„Šiuo atveju būtų galima taikyti drausmės pažeidimo procedūrą. Jei darbuotojas atostogas naudojo ne pagal paskirtį, jis turėtų rašyti pasiaiškinimą, kokiu tikslu melavo. Kyla klausimas, kokią būtų galima taikyti nuobaudą“, – svarstė T.Bagdanskis.
Jei neišleidžia?
Deja, nors į atostogas, remiantis Darbo kodeksu, darbdavys išleisti privalo, praktika ne visuomet tokia. Teisininkas paaiškino, kaip reikėtų elgtis, jei sulaukėte neigiamo atsakymo.
„Reikia žiūrėti į tai, kokie darbdavio argumentai. Kodeksas įpareigoja darbdavį suteikti atostogas, bet, aišku, darbdavys gali argumentuoti, kad atostogų išleisti negali, nes tuo metu labai svarbu, kad darbuotojas dirbtų, nes, pavyzdžiui, atostogauja kitas darbuotojas.
Jei darbdavys pateikia rimtas priežastis, darbuotojui reikia vertinti, ar tikrai nėra kito laiko savišvietai, būtų galima ieškoti sprendimo“, – siūlė T.Bagdanskis.
O jei jaučiate, kad darbdavys neišleidžia piktybiškai ir kompromiso nepavyksta rasti, lieka dar du variantai.
„Vienas būdas – kreiptis į Darbo ginčų komisiją, bet tai nėra efektyvu, ginčas ilgai nagrinėjamas. Antras būdas – tiesiog neiti į darbą. Tokiu atveju darbdavys galėtų žymėti pravaikštą, bet jeigu pravaikšta atsirado dėl to, kad darbdavys nesuteikė to, ką privalėjo pagal kodeksą, tą pravaikštą galima būtų nuginčyti, jei už ją būtų norima atleisti“, – sakė ekspertas.
Visgi advokatas tikino, kad dar nė vienas darbuotojas ar darbdavys į jį šiuo klausimu nesikreipė. Tai gali reikšti du dalykus: kad pavyksta gražiai susitarti arba kad imti tokias atostogas nėra populiaru.
„Norma dar nauja. Darbuotojai supranta: jei imi savišvietos atostogas, netenki darbo užmokesčio. Tai – žmogui labai svarbus svertas. Penkios dienos savišvietai atima nemažą dalį algos. Dėl to jokio efekto nėra, kad visi pultų imti atostogas ir eitų mokytis“, – tvirtino T.Bagdanskis.
