Vyriausybės mokesčių reformoje nuo 2026-ųjų siūloma suvienodinti individualia veikla užsiimančiųjų ir samdomų darbuotojų mokesčius. M.Lingė reformą vertina teigiamai. Jo manymu, tarp individualia veikla užsiimančių žmonių nemažai tokių, kurie gauna dideles pajamas ir moka santykinai mažus mokesčius.
„Per 2021 metus individualią veiklą vykdantys iš viso deklaravo 4,7 mrld. eurų apyvartos, iš kurių 1,9 mlrd. gavo asmenys, per mėnesį gaunantys virš 15 tūkst. eurų pajamų. Taip, ši grupė labai nenorėtų tarifų didinimo, bet ar tai teisinga – spręskite patys“, – feisbuke rašė M.Lingė.
Įraše jis nurodė, kad nemaža dalis tokių verslininkų apskritai nurodo, kad uždirba vos 5 tūkst. eurų per metus.
„Sunku patikėti, kad net 26 proc. pagal individualią veiklą plušančių Lietuvos teisininkų (1122), 83 proc. Lietuvos draudimo brokerių (3958), 80 proc. reklamos agentūrų srityje dirbančių (3132), 75 proc. viešųjų ryšių specialistų (693) gauna 5 tūkst. eurų nesiekiančias pajamas per metus.
Per metus! O dar atskaičius mokesčius – kaip jie pragyvena? 2021 metais būtinojo stažo neturintis pensininkas gavo didesnę pensiją nei teisininkas, draudikas, viešųjų ryšių ar reklamos specialistas pajamų?“ – rašė BFK pirmininkas.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 78 proc. dirbančiųjų pagal individualios veiklos pažymą per metus gauna iki 5 tūkst. eurų. Šiems gyventojams mokesčių reformos pasiūlymai kainuotų 128 eurais didesnius mokesčius per metus.
Siūlomą mokesčių reformą palaiko ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Reikia atsakyti į klausimus, kaip padaryti mokesčių sistemą tolygesnę, nes tai yra ir teisingumo reikalas. Dirbantys pagal darbo sutartis prie viešųjų paslaugų išlaikymo prisideda nepalyginamai daugiau negu žmonės, kurie yra laisvesni savo santykiuose su užsakovais.
Mes kalbame apie mokesčių tolygumą ir apie sistemos teisingumą. Jei tavo pajamos yra labai mažos, tada nėra apie ką ir kalbėti, tada ir mokesčių pakeitimų nebus. Bet daugiausia triukšmo kyla dė tų, kurie uždirba gerokai didesnes pajamas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė ji.
Abejoja, kad žvelgiame į šešėlį
Ekonomistai tokią situaciją mato kiek kitaip. Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tikina, kad realu, jog didelė dalis individualia veikla užsiimančiųjų išties uždirba iki 5 tūkst. eurų per metus.
„Didelė dalis tokių žmonių nurodė, kad individualią veiklą vykdo prie darbo santykių. Jie turi pirmą pajamų šaltinį, susijusį su darbo santykiais, o individualia veikla užsiima papildomai. Tuomet natūralu, kad tos pajamos nėra didelės. Gali būti, kad individualios veiklos turėtojas turi ir mažąją bendriją ar kitokia forma dalyvauja ekonominėje veikloje“, – portalui lrytas.lt komentavo I.Genytė-Pikčienė.
„Individuali veikla labai patogi papildomai veiklai. Dažnai, kai turi kažkokias pagrindines savo pajamas ir užsiimi kokia nors papildoma veikla, žymiai patogiau su ta veikla forminti vienkartinius, epizodinius darbus. Dėl to dalies žmonių deklaruotos pajamos nėra labai didelės – vos keli šimtai eurų per mėnesį“, – jai antrino ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Visgi I.Genytė-Pikčienė pripažino: galimai dalis piliečių bando ir gudrauti – uždirba daug, o deklaruoja mažai – taip turi susimokėti mažesnius mokesčius.
„Reikia nepamiršti, kad smulkiajame versle pakankamai stipriai paplitęs ir šešėlis, tokiu atveju parodomos ne visos gaunamos pajamos. Natūralu, kad kuomet vieno asmens paslauga teikiama kitam asmeniui už grynuosius pinigus, susekti mokesčių slėpimo atvejus yra be galo sudėtinga. Viskas paliekama paties paslaugos teikėjo sąžinei“, – svarstė pašnekovė.
Tačiau su tokia nuomone sutinka anaiptol ne visi.
„Nemanau, kad žmonės registruojasi individualiai veiklai, kad veiklą vykdytų šešėlyje. Jei nori šešėlio, gali niekur nesiregistruoti. Turint omeny, kad jei pajamų suma neviršija 20 tūkst. eurų per metus, pajamų mokesčio suma sudaro tik 5 proc. pelno.
Kitas dalykas, jei žmogus deklaruoja tik 5 tūkst. ir niekur kitur nedirba, tada mokesčių administratorius domisi, iš kokių pajamų gyvenama“, – portalui lrytas.lt tikino mokesčių konsultantas Artūras Kapitanovas.
„Vien 5 tūkst. eurų deklaravimas nieko neduoda. Tokiu būdu niekaip nelegalizuosi savo veiklos. Jei imi grynuosius pinigus, tau niekas netrukdo jais imti visos sumos. Ir vienu, ir kitu atveju rizika yra ta pati, atsakomybė – ta pati. Tas, kas sukčiauja, sukčiauja 100 proc.“, – įsitikinęs M.Dubnikovas.
Kritikos strėlės reformai
Tačiau siūloma mokesčių reforma šešėlį esą tikrai padidintų – mokesčių nebepakelsiantys smulkieji verslininkai galimai ims dirbti nelegaliai.
„Neramina siūlymai pakeisti mokesčius, jie gali padidinti šešėlį, nes kilstelėti mokesčiai individualiai veiklai kelia absoliutų nepasitenkinimą. Tolerancija šešėliui Lietuvoje vis dar pakankamai nemaža“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.
„Valstybei reikia pasiskaičiuoti, kas jai naudingiau: ar kai žmogus turi verslą, dirba, moka mokesčius ir pats save išlaiko, ar kai eina į šešėlį bei prašo socialinės paramos? Nesakau, kad visi urmu išeis į šešėlį. Ne. Bet tam tikra dalis nusivylusių išeis, jei pamatys, kad mokesčiai jų gaunamoms pajamoms yra neadekvatūs.
Galbūt dalis išeis ir į samdomą darbą, galbūt dalis išvažiuos. Neteisinga mokesčių reforma smulkiuosius neramina“, – šnekėjo ir Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkė Zita Sorokienė.
Siūlomą reformą neigiamai vertina ir kiti.
„Individualios veiklos forma populiari dėl to, kad ją paprasta vykdyti – kartą užsiregistruoji individualios veiklos pažymą, gauni numerį ir gali išrašinėti sąskaitas. Tokiu būdu labai lengvai gauni pajamas.
Beje, 30 proc. nuo sumos, kurią gavai, gali nusirašyti į sąnaudas, nepateikdamas jokių čekių, sąskaitų – tai irgi patogu, nes nereikia rinkti čekių, dokumentuoti. Dėl to paskutiniais metais išaugo individualia veikla užsiimančiųjų skaičius.
Didžioji bėda ta, kad į šią veiklą nusitaikę mokesčių keitėjai, t. y. Finansų ministerija, siekdama sulyginti tai su darbo santykiais. Jei taip ir bus padaryta, ši veiklos forma nebebus tokia patraukli, nes apmokestinimas didėtų kone dvigubai“, – įspėjo M.Dubnikovas.
Jo manymu, tam tikrus pakeitimus reiktų įvykdyti, mat individualia veikla išties naudojasi gaunantieji didesnes pajamas. Kai kurie jų uždirba ir 100–200 tūkst. eurų per metus, o mokesčių sumoka palyginti mažai. Visgi spręsti šią problemą reiktų pasitelkti kitokius mechanizmus, nes tiek daug uždirbančiųjų – mažuma.
„Tai nėra veiklos forma, skirta dideles pajamas gaunantiems žmonėms. Siekiant reformuoti mokesčius tarsi bandoma už rankos nučiupti tuos, kurie piktnaudžiauja, nors jų nėra tiek daug, kaip visi įsivaizduoja. Gaudant tokius žmones, didesniais mokesčiais apmokestinti siekiama visus. Tai atrodo nelogiška. Reikia galbūt apriboti tuos, kurie piktnaudžiauja“, – siūlė M.Dubnikovas.
Z.Sorokienė irgi pabrėžė: šimtus tūkstančių uždirba tik maža dalis.
„Galbūt kai kurie, užsiimantys individualia veikla, ir uždirba daug, bet tikrai ne dauguma. Kai kurie vos išgyvena. Būna tokių, kurie uždirba pusę minimalios mėnesinės algos, būna ir uždirbančių mažiau. Būna ir tokių, kurie turi darbo santykius, bet nori ir papildomai užsidirbti. Juk tai nedraudžiama. Kas čia blogo?
Geriau nustatykime apyvartos ribą: su individualia veikla galima uždirbti iki 300–500 tūkst. eurų per metus. Yra ir tokių, kurių apyvarta per metus siekia milijonus eurų. Jie turėtų būti juridiniai subjektai. Bet kam juos maišyti su uždirbančiais mažai?“ – piktinosi Z.Sorokienė.
Sugalvos būdų, kaip apeiti
Mokesčių reforma individualios veiklos vykdytojams atneštų ir daugiau žalos, ne tik didintų šešėlį, įsitikinę pašnekovai.
„Jei pokyčiai įvyks, vieni apskritai stengsis pinigus gauti grynaisiais, kiti stengsis fiksuoti sąnaudas: prisirinkti čekių ir parodyti, kad sąnaudoms išleidžia ne 30 proc., o, pavyzdžiui, 99 proc., ir mokesčius sumokės tik nuo likusių pajamų. Žmonės bus priversti gintis, parodyti, kad to pelno nėra. Ar tai šešėlis? Sakyčiau, pilka zona.
Individualios veiklos vykdytojai galimai migruos į kitas formas, sakykime, atsidarys mažąją bendriją. Problema bus ta, kad žmogus turės pereiti į sudėtingesnį mechanizmą, kuris jam neskirtas: atsiranda buhalterija, ataskaitos. To visiškai nereikia. Galbūt kai kurie apskritai nutrauks veiklą, o iš to naudos apskritai nebus, nes nebus sukurtas papildomas produktas“, – tikino M.Dubnikovas.
„Kadangi sugalvota mokesčius padidinti, žmonės sugalvos būdų, kaip pereiti į kitokį statusą. Yra legalių, oficialių būdų, pavyzdžiui, įkurti mažąją bendriją. Mokesčiai čia perėjus sumažėtų perpus. Šiuo atveju būtų papildomai darbo buhalteriams, nes turint mažąją bendriją reikia vykdyti apskaitą, reikia daug ką suprasti. To individualioje veikloje nereikia. Bus sudėtingiau, bet bus taupiau“, – pritarė ir A.Kapitanovas.
„Kaip galima sulyginti individualios veiklos apmokestinimą su darbo santykių apmokestinimu? Tai – dvi skirtingos kategorijos ir absoliučiai net nepanašios. Užsiimantys individualia veikla patys sau susikuria darbo vietą, ją sukuria ir kitiems. Jie prisiima visas grėsmes, investuoja, atsako už savo įmonę. Jei jie moka tokius pat mokesčius, tai turi turėti ir vienodas sąlygas. Manome, kad smulkieji verslininkai nukentės. Mokesčiai akivaizdžiai padidinami“, – šnekėjo Z.Sorokienė.
Pašnekovė pridūrė: valdžia turėtų skatinti gyventojų verslumą, o ne žlugdyti.
„Kaip tik žmones skatinkime užsiimti verslu. Kiek savivaldybėse turime jaunų žmonių, kurie absoliučiai neturi jokio stažo, eina prašyti paramos. O jei žmogus moka mokesčius, kuria verslą, reikia jį pradėti gerbti“, – teigė Z.Sorokienė.
Smulkieji verslininkai – su namais Tenerifėje?
Nemažai pasipiktinimo susilaukė ir ekonomisto, Vilniaus universiteto profesoriaus Raimondo Kuodžio žodžiai apie užsiimančius individualia veikla. Kovo mėnesio pabaigoje šis sakė pažįstantis žmonių, kurie dirba ne samdomą darbą. Mėnesio gale jie esą susimoka juokingą sumą mokesčių, nors uždirba nemažai.
„Jie turi po kelis namus Tenerifėje. Jiems viskas tvarkoje“, – rėžė R.Kuodis.
Tokius teiginius kai kurie vadina neatitinkančiais realybės.
„Toks pasakymas – pilnas fantazijų. Nusipirkus namą Tenerifėje ar čia, Lietuvoje, ta informacija ateina į VMI duomenų bazę. Jei žmogus neturi oficialių pajamų, VMI iškart tokį žmogu tikrina. Juk jei milijoną uždirbai, tai nuo milijono ir sumokėjai mokesčius“, – vertino A.Kapitanovas.
„Turiu darbo santykius, gaunu algą, nuo kurios moku mokesčius. Turiu savo įmonę, kur irgi moku mokesčius. Turiu ir individualią veiklą, nes kartais skaitau paskaitas. Ar aš, turėdamas individualią veiklą ir deklaruodamas kelis tūkstančius eurų per metus, negaliu turėti būsto Tenerifėje?
Turbūt, kad galiu, jei tiek uždirbu iš kitų veiklų. Taip nueinama į kraštutinumus. Vadovaujantis tokiais ekstremumais, absoliučiai niekur nenueisime“, – kritikos R.Kuodžio mintims turėjo ir M.Dubnikovas.
Stebina ir tai, kad kol, kaip siūloma, smulkiesiems verslininkams mokesčiai didėtų, šalies turtingiausiems jie būtų sumažinti. Nuo 2021-ųjų, jei asmuo uždirba daugiau nei 81162 eurų per mėnesį, turi susimokėti 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifo. Po reformos šis skaičius mažėtų iki 25 proc.
„Bankininkams su šia reforma mokesčiai sumažės. Bet kažkodėl jie apie tai nešneka“, – pabrėžė A.Kapitanovas.
VMI duomenimis, individualią veiklą pagal pažymą 2023 metų kovą vykdė 217600 gyventojų. Veiklų sąraše – apie 790. Daugiausia individualios veiklos pažymų (15211) turi pavėžėjai ir kurjeriai. Be jų nemažai ir kirpėjų ir kitų grožio specialistų.
Veiklų sąrašo apačioje – įvairios veiklos, kuriomis verčiasi vos po vieną gyventoją: prekinio betono mišinio gamyba, krovininis oro ir kosminis transportas, bulvių perdirbimas ir konservavimas ir kitos.
