Kaip teigia vartotoja, ji įsigijo du to paties modelio, tik skirtingų dydžių („0“ ir „1“) sijonus. Modelio vieneto kaina – 822,31 euro.
„Pasimatavau pirmojo dydžio sijoną – jis man tiko, todėl nulinio dydžio sijono net neišėmiau iš pakuotės. Tą pačią dieną internetinėje parduotuvėje užpildžiau prekės grąžinimo formą, nurodžiau grąžinamos prekės dydį ir išsikviečiau jų nurodytą kurjerį. Kurjeris atvyko kitą dieną“, – pasakoja vartotoja.
Nepraėjus 14 dienų, ji sulaukė pardavėjo laiško, jog grąžinta prekė neatitinka grąžinimo sąlygų. Atsakydama vartotoja paprašė patikslinti informaciją bei pridėti pakuotės, kurioje jiems buvo pristatyta grąžinama prekė, nuotraukas.
„Sulaukiau atsakymo, jog sijonas suteptas tušinuku. Laiške buvo pridėta nuotraukų, kuriose matyti ant sijono tušinuku užrašyti skaičiai. Atsakiau pardavėjui, jog tikrai negalėjau to padaryti, nes sijonas net nebuvo išimtas iš pakuotės – vadinasi, toks jau buvo man atsiųstas arba tai įvyko siuntimo metu. Dar kartą paprašiau atsiųsti nuotraukas, kokioje pakuotėje pardavėjui buvo pristatyta grąžinama prekė“, – aiškina vartotoja.
Deja, ginčo su Prancūzijoje registruotu pardavėju savarankiškai išspręsti nepavyko, todėl vartotoja kreipėsi į Europos vartotojų centrą (EVC) Lietuvoje, kuris vartotojų interesus gina nemokamai. Bendradarbiaudamas su Europos vartotojų centru Prancūzijoje, EVC Lietuvoje padėjo vartotojai atgauti visus už grąžintą prekę sumokėtus pinigus.
Pasak EVC vadovės Raimondos Balnienės, pirkėjai turi teisę atsisakyti daugelio nuotoliniu būdu įsigytų kokybiškų prekių per 14 dienų nuo jų gavimo dienos, jeigu pardavėjas nenustato ilgesnio termino.
„Įsigydami prekes nuotoliniu būdu, pirkėjai negali tinkamai įvertinti prekių kokybės, savybių, todėl jiems suteikiama teisė įvertinus prekes jas grąžinti“, – sako R. Balnienė.
Savo ruožtu pardavėjas turi grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą kainą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo daikto grąžinimo dienos, įskaitant ir pirkėjo apmokėtas prekių pristatymo išlaidas (tiesa, prekių grąžinimo išlaidos, priklausomai nuo pardavėjo sąlygų, gali tekti pirkėjui).
„Žinoma, vertindami prekes pirkėjai turi jas apžiūrėti tokiu pačiu būdu, kaip būtų leista atlikti tai parduotuvėje. Pavyzdžiui, tik pasimatuoti drabužį, tačiau jo nedėvėti. Kitaip tariant, daiktai negali būti sugadinti, praradę prekinę išvaizdą ar vartojimo savybes. Priešingu atveju pardavėjas turi teisę šių daiktų nepriimti“, – papildo R. Balnienė.
Šiuo konkrečiu atveju ginčas tarp vartotojos ir pardavėjo kilo dėl to, kas atsakingas už prekės pažeidimą.
„Tokiais atvejais kiekviena sutarties pusė turi pateikti įrodymus, kad pagrįstų savo tiesą, kas atsakingas. Kadangi vartotoja įsigyto sijono net nebuvo išpakavusi, tai ir buvo įrodymas, kad daiktas buvo išsiųstas tokios pat būklės, kokios ir gautas“, – aiškina EVC vadovė.
