Komercinis bankas nuo kredito unijos iš esmės skiriasi nuosavybės struktūra. Kredito unija yra valdoma demokratiniu principu, o kiekvienas narys yra ir savininkas, turintis balso teisę. Norėdamas naudotis kredito unijos paslaugomis, asmuo turi tapti unijos nariu. O štai komercinį banką valdo akcininkai, jie pasiskirsto pelną dividendų forma.
„Esminis skirtumas tarp banko ir kredito unijos yra tas, kad kredito unija yra kooperatinė bendrovė. Ji veikia savo narių rate. Norint gauti paslaugas, reikia tapti nariu. Pelno dalybų dividendų forma praktiškai nėra, nes pelnas skiriamas mūsų kapitalo didinimui, kad galėtume teikti daugiau geresnių, greitesnių paslaugų.
Bet palūkanų normos – vienos iš pelno dalybos formų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ šnekėjo Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.
Visgi, jei žiūrėtume į taupomuosius ar kaupiamuosius indėlius, einamąsias sąskaitas, esminių skirtumų tarp bankų ir kredito unijų nerastume. Todėl neretam taupyti panorusiam lietuviui gali kilti klausimas: kur kaupti protingiau?
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas portalui lrytas.lt sakė, kad norintieji kur nors laikyti pinigus, pirmiausia turėtų nusistatyt tikslą.
„Jei žmogus nori kaupti, turėti finansinę pagalvę, tai geriau kaupti kredito unijose, kuriose duodamos kuo didesnės terminuotų indėlių palūkanos – tai bent jau kažkiek apsaugos nuo infliacijos“, – sakė M.Jansonas.
Jis pridūrė, kad priežastis pinigus laikyti bankuose – dažnas keliavimas po užsienį.
„Net nežinau, kodėl reikėtų pinigus laikyti bankuose. Galbūt, jei žmogus keliauja po užsienį ir kaupia kredito unijoje, negali gauti kredito kortelės, kuri labai reikalinga“, – svarstė M.Jansonas.
Ekspertas pabrėžė, kad kredito kortelę galima gauti nebūtinai tik banke, todėl tie, kuriems ji aktuali, gali pasvarstyti ir apie kitas institucijas.
„Tiesą sakant, dabar bankų išvis galima atsisakyti. Lietuvoje yra ir dar viena mokėjimų institucija – „Paysera“. Tai – nei bankas, nei kredito unija, bet ten galima atsidaryti sąskaitą ir naudotis jų paslaugomis, gauti kredito kortelę.
Galima iš Estijos, Latvijos, Anglijos insititucijų pasiimti kredito korteles – dabar jas siūlo daug kas. Iš tiesų net kortelės dabar nereikia – jūs ją galite parsisiųsti į savo telefoną ir naudotis. Dabar viską galima daryti be bankų“, – pabrėžė M.Jansonas.
Vis dėlto dažnai galima pastebėti, kad kredito unijų siūlomas palūkanų dydis yra didesnis nei komercinių bankų.
Pavyzdžiui, 12 mėnesių terminuotų indėlių palūkanų norma „Swedbank“, SEB bankuose – 2 proc., Šiaulių banke – 2,40 proc., „Luminor“ – 1 proc.
O tokio paties laikotarpio terminuotų indėlių palūkanų norma kredito unijoje „Fortūna“, Centro kredito unijoje, Kauno kredito unijoje – 3 proc., Vilniaus kredito unijoje – 2,90 proc., Šeimos kredito unijoje – 2,50 proc.
„Kredito unijos skolina brangiau nei bankai, bet kodėl jie tą daro? Todėl, kad jie ir skolinasi brangiau. Bankai gauna pinigus už mažesnes palūkanas“, – sakė Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas.
„Lietuviams svarbu, kad bankas būtų didelis. Žmonėms prestižas turėti pinigus jų sąskaitose. Jei palygintume su kredito unijomis, ten yra pigesnės paslaugos, bet mūsų žmonės nemoka pasiskaičiuoti“, – kalbėjo M.Jansonas.
Panašiai „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ aiškino ir Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.
„Pagrindinė priežastis, kodėl siūlomas didesnis palūkanų dydis, turbūt yra kredito unijų filosofija, kad čia iš esmės renkasi ne tiek klientai, kiek nariai. Nėra pelno išmokėjimų dividendų forma akcininkams, tad aukštesnės kredito unijų palūkanos yra kaip pelno dalybos su savo nariais.
Be abejo, yra ir grynai ekonominės priežastys. Mūsų kredito unijų grupė iš esmės veikia tik Lietuvoje, tai yra lietuviško kapitalo įmonių grupė, tad galimybės prisitraukti lėšas yra netgi įstatymiškai ribotos. Mes neturime galimybių prisitraukti lėšų iš užsienio akcininkų“, – sakė R.Šukevičius.
Be to, pabrėžė jis, ir istoriškai kredito unijų siūlomas palūkanų dydis buvo didesnis nei komercinių bankų.
Bankus ir kredito unijas galima palyginti dar vienu aspektu – rizikos lygiu. M.Jansonas sakė, kad skirtumų čia nėra – pinigus saugu laikyti ir čia, ir čia.
„Visos kredito unijos dirba pagal Lietuvos banko licenciją, dėl to nėra jokio skirtumo – nėra jokių problemų, nes visi pinigai apdrausti tiek bankuose, tiek kredito unijose. Pinigai apsaugoti valstybės“, – kalbėjo jis.
