„Praėjusiais metais ginčuose dominavo nesutarimai dėl mokėjimo paslaugų. Dažniausia jų priežastis – sukčiavimo atvejai. Labai svarbu, kad žmonės neperduotų asmeninės informacijos ir mokėjimo priemonių duomenų piktavaliams, todėl rekomenduojame vadovautis principu: sustok, abejok, saugok“, – sakė Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento direktorius Arūnas Raišutis.
Praėjusiais metais Lietuvos bankas išnagrinėjo 608 ginčus dėl finansinių paslaugų, 35 proc. daugiau nei 2021 m. Labiausiai per metus daugėjo gyventojų ginčų su bankais (nuo 22 iki 38 proc.). Nesutarimų su draudikais skaičius mažėjo ketvirtus metus iš eilės, tačiau jie sudaro 40 proc. visų Lietuvos banke išnagrinėtų ginčų.
2022 m. pasiektas rekordinis – 171 taikių susitarimų skaičius (pernai – 122), tai sudaro 28 proc. visų kreipimųsi. Lietuvos bankas aktyviai skatino ginčo šalis nesutarimus spręsti susitariant taikiu būdu. Praktika rodo, kad šis būdas pasiteisino beveik visais atvejais, kai vartotojai kėlė pagrįstus reikalavimus.
Praėjusiais metais gausėjo ginčų su bankais dėl mokėjimo paslaugų. 2021 m. buvo išnagrinėti 62 tokio pobūdžio ginčai, o 2022 m. – 212. Tokį šuolį lėmė ir sparčiai augantis mokėjimų skaičius elektroninėje erdvėje, ir ypač augę finansinio sukčiavimo atvejai, pavyzdžiui, kai vartotojai yra įtikinami investuoti ar išviliojami konfidencialūs duomenys ir taip pasisavinamos jų lėšos.
Apžvelgiamu laikotarpiu išnagrinėti 246 nesutarimai tarp vartotojų ir draudimo bendrovių (2021 m. – 275). Sumažėjo nesutarimų dėl turto, kasko ir kitų draudimo sutarčių, tačiau padaugėjo ginčų dėl gyvybės draudimo sutarčių. Tam įtakos galėjo turėti padidėjęs nutrauktų gyvybės draudimo sutarčių skaičius ir gerokai išaugusi išmokų pagal nutrauktas sutartis ir dalinius išmokėjimus suma.
Praėjusiais metais taip pat išnagrinėtas 131 (2021 m. – 76) nesutarimas su kitais finansų rinkos dalyviais, daugiausia – dėl elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų teikiamų paslaugų.
