Finansų ministerija siūlo mokesčių reformą, kurioje numatyti pakeitimai NT turėtojams.
„Gyvenantys didesnės vertės būste, kurių vertė nuo vienos iki dviejų medianų, turėtų mokėti 0,06 proc. tarifą, o viršijantys dviejų medianų vertę mokėtų 0,1 proc. tarifą“, – siūlomą mokestį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Vidutiniškai mokestis už gyvenamąjį būstą siektų apie 14 eurų per metus ir visos šios pajamos atitektų savivaldybėms.
Jau moka infrastruktūros mokestį
Tokie siūlymai dalį gyventojų išties privertė nerimauti. Naują namą besistatą piliečiai jau moka 2021-aisiais įsigaliojusį infrastruktūros mokestį, o surinkti pinigai irgi patenka į savivaldybės biudžetą.
„Šiuo metu su šeima projektuojamės namą ir, gyvendami Vilniaus miesto savivaldybėje, už kiekvieną kvadratinį metrą savivaldybei turėsime atriekti 15 eurų, taigi statant, pavyzdžiui, 100 kv. metrų namą, savivaldybei teks sumokėti 1500 eurų“, – pasakojo į portalą lrytas.lt kreipęsis Ovidijus (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.).
Todėl sužinojęs, kad dar planuojamas ir NT mokestis, Ovidijus ne juokais įširdo.
„Girdžiu valdžios norą apmokestinti NT, esą šį mokestį reikės mokėti visiems. Planuojamo NT mokesčio sumos taip pat, pagal finansų ministrės teiginius, atitektų savivaldybėms. Tai norisi paklausti, kam dukart turiu mokėti, jei jau ir taip būsiu daugiau kaip 1 tūkst. eurų už tai sumokėjęs? Kur logika?“ – piktinosi vilnietis.
Problemą čia įžvelgia ir Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas. Portalui lrytas.lt jis sakė, kad du su NT susiję mokesčiai kai kuriems gyventojams – tikra problema.
„Tie, kurie statėsi naujus būstus, mokėjo infrastruktūros mokestį – kad ir vienkartinis, bet jis nemažas – tik todėl, kad neegzistavo NT mokestis. Dabar gali būti, jog tie žmonės bus apmokestinami du kartus. Čia reikia prisiminti, kad savivaldybės turi turėti teisę esant tam tikroms aplinkybėms sumažinti mokestį ar nuo jo atleisti. Tai būtų logiška – juk turi būti kažkokia teisybė“, – svarstė G.Paluckas.
Du skirtingi dalykai
Visgi ekspertai ragina šių dviejų – infrastruktūros ir NT – mokesčių nemaišyti. Esą tai du skirtingi mokesčiai, kurių visiškai skirtinga aprėptis. Tačiau sutinka: tikrai gali būti tokių atvejų, kada gyventojui teks susimokėti abu mokesčius.
„Naujas siūlomas NT mokestis būtų visuotinio mokesčio apšildymo variantas. Jį mokėtų visi pagal NT medianą. Jei turto vertė didesnė už medianą, tas mokestis būtų taikomas. Antras ir paskesnis būstas taip pat būtų apmokestintas jau savivaldybių nustatytais tarifais. Iš principo, mastas daug platesnis“, – pabrėžė Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Jai antrino ir NT analitikas Arnoldas Antanavičius. Pasak jo, infrastruktūros mokestį moka tik tie gyventojai ir NT plėtotojai, kurie stato naujus būstus.
„Jie turi susimokėti esant prielaidai, kad tų naujų būstų atsiradimas kažkokioje naujoje vietoje sukuria apkrovimą esamai infrastruktūrai – kalbu apie vandentiekį, nuotekas, gatves. Susimokėti reikia, nes galbūt rajonas gyveno ramų gyvenimą, atėjo vystytojas, pastatė tūkstantį butų ir iškeliavo – tokia praktika buvo anksčiau ir ji tikrai ydinga, nes vystytojai nė kiek neprisidėdavo prie mikrorajono infrastruktūros gerinimo“, – aiškino A.Antanavičius.
Panašiai tvirtino ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. Jo nuomone, infrastruktūros mokestis – racionalus, atnešantis realios naudos.
„Infrastruktūros plėtros mokestis yra pakankamai naujas dalykas, kuris diferencijuojamas pagal tai, ar projektai vystomi prioritetinėje, ar neprioritetinėje plėtros zonoje. Šis mokestis nutaikytas tam, kad savivaldybės turėtų daugiau lėšų infrastruktūros plėtrai, o patiems vykdytojams būtų vienodesnės sąlygos. Manau, kad šis mokestis yra logiškas“, – portalui lrytas.lt tikino V.Mitalas.
O štai NT mokestis, pasak analitiko A.Antanavičiaus, nebūtinai skirtas (nors ir gali būti) infrastruktūrai gerinti.
„NT mokestis skirtas pagerinti savivaldybių finansams. Savivaldybės pačios spręs, kur tuos pinigus skirti. Gal skirs mikrorajonų atnaujinimui, vaikų žaidimų aikštelių įrengimui, gatvių, kiemų tvarkymui ir pan. O gal skirs mokykloms, darželiams, gal kokiems baseinams ar kitiems dideliems projektams finansuoti. Kontrolės šiuo klausimu nebus“, – teigė A.Antanavičius.
„Nėra tiksliai numatyta, kad NT mokestis bus naudojamas savivaldybių infrastruktūrai gerinti. Pinigai gali būti naudojami bet kokioms savivaldybės reikmėms. Yra ir negera praktika, kada kartais tos tikslinės lėšos panaudojamos ne pagal paskirtį – tai jau priklausys nuo politinės atsakomybės ir pačių savivaldybių sąžinės. Jei jos tas lėšas ištaškys bet kam, tai bus negražu“, – svarstė G.Paluckas.
Priėmus NT mokesčio įstatymą, gyventojas, pasistatęs sau naują namą, turės susimokėti pirmiausia vienkartinį infrastruktūros mokestį, kuris paprastai siekia kelis tūkstančius eurų, o tuomet jo greičiausiai lauktų ir kasmetinis NT mokestis.
„Tie NT mokesčiai kol kas tikrai nėra dideli, bet, žinoma, visi mokesčiai turi tendenciją palaipsniui augti. Vidutinis gyvenamojo būsto mokestis sieks apie 14 eurų per metus“, – įvardijo I.Genytė-Pikčienė.
„Bet juk statant namą reikia susimokėti ir daugiau visko: reikia pasidaryti ir projektą, susimokėti pinigų ir architektams, ir dizaineriams. Čia tik prisidėtų naujas mokestis“, – pridūrė A.Antanavičius.
NT mokesčiui – kritikos lavina
Visgi tiek politikai, tiek ekspertai NT mokesčiui kritikos strėlių negaili dėl kitų priežasčių.
G.Paluckas pabrėžė: siūlomą NT mokestį vertina prastai.
„Prastai vertinu taikomą medianos principą, kuris mokestį iškraipo – jis tampa ne visuotiniu, o daliniu. Dar blogiau: jis supriešina skirtingų rajonų nuosavybės savininkus, nes ta mediana viename rajone turi visai kitą efektą kitame rajone. Išeina taip, kad viename Vilniaus rajone apybrangis būstas visiškai neapmokestinamas, o medinukas kažkur Rietave ar Pagėgiuose tampa brangiu turtu ir nuo jo reikės mokėti. Tai – pagrindinė bėda“, – pabrėžė socialdemokratas.
Jo manymu, siūlomą medianos principą reikėtų panaikinti, o vietoje to įvesti mažą visuotinį mokestį.
„Žemės mokestį moka absoliučiai visi, niekas dėl to labai nesuka galvos, nes tas mokestis – nedidukas. Jei klausimas dėl NT mokesčio visuotinumo būtų išspręstas nepaliekant piktnaudžiavimų, spragų, neteisybių, jei jis būtų nedidukas, tai viskas būtų tvarkoje. O dabar padarė nei šiaip, nei taip – tik visus suerzino ir supriešino. Pasiūlyta sistema yra kreiva ir prasta. Aišku, mokesčiai nepopuliari tema, bet juk kažkokia techninė logika vis tiek turi būti“, – kalbėjo G.Paluckas.
V.Mitalas rėžė: pasiūlytas NT mokesčio modelis niekam nereikalingas, net ir vertinant būsimas biudžeto pajamas.
„Tos sumos yra itin mažos. Ir pats pasiūlyto NT mokesčio dizainas primena ne NT mokestį, o vilniečio mokestį, nes būtent vilniečiai tą didelę naštą ir neš“, – kritikavo jis.
A.Antanavičius NT mokestį vadino tiesiog keistu. Didžiausių klausimų analitikui kelia tokio mokesčio tikslas, mat ministerija tik skleidžia, kad jis papildys savivaldybių biudžetus.
„Mano nuomone, NT mokestis apskritai turėtų atlikti kitokią funkciją: padėti sureguliuoti kainas, paskatinti nepirkti penkto ar dešimto buto. Mokestis turėtų būti sudėliotas taip, kad įneštų balanso: pirmo būsto pirkėjams palengvintų įsigijimą, o ne pirmo būsto pirkėjams apsunkintų.
Tada mes turėtume sveikesnę būsto rinką ir geresnį įperkamumą. Dabar mokestis apmokestins visus, ypač šeimas, kurios gyvena erdvesniuose būstuose su vaikais. O spekuliaciniai vartotojai, kurie į NT žiūri kaip į uždarbį, kaip ir bus apmokestinti, bet ta atsakomybė perleista savivaldybėms“, – dėstė analitikas.
I.Genytė-Pikčienė tikino įžvelgianti ir tam tikrų rizikų.
„Regioninė atskirtis, kuri Lietuvoje ir taip didėja, šiuo mokesčiu nebus mažinama. Didžiosios savivaldybės turės gerokai daugiau galimybių tuos tarifus padaryti didesnius, o mažosios bus priverstos daryti juos labai žemus, kad išlaikytų gyventojus. Vadinasi, pinigų infrastruktūrai pagerinti jos turės mažiau“, – manė ekonomistė.
Ko tikėtis iš Seimo?
Nuomonės, ar Seimas patvirtins Vyriausybės siūlomą NT mokestį, skiriasi.
A.Antanavičius įsitikinęs: valdžia privalės įvesti mokestį, nes yra įsipareigojusi Europos Sąjungai.
„Manau, kad realu, jog įstatymą priims, nes jo įgyvendinimas nukeltas į ateitį, tad politinės pasekmės minimalios. Politinės pasekmės bus kitai valdžiai. Tą mokestį įvesti yra įsipareigojimų, jo neįvesti negalima“, – kalbėjo analitikas.
I.Genytė-Pikčienė nesutiko. Jos nuomone, priimti šį įstatymą bus labai nelengva.
„Matyt, Seime bus daugiau principinė diskusija. Dabar, kai yra tokios makroekonominės aplinkybės, nemaža infliacija, kai daugybė ekonominio nervingumo, tai gali būti tiesiog nelabai tinkamas momentas. Politikai prieš kitų metų rinkimus nenorės veltis ir užkrauti rinkėjams naujo mokesčio“, – pabrėžė pašnekovė.
„Man atrodo, kad nėra tikėtina, jog šis modelis būtų priimtas Seime. Finansų ministerijos vietoje aš jo apskritai nesiūlyčiau“, – antrino V.Mitalas.
„Abejoju, kad Seimas tam pritars. Kas už tai turi balsuoti? Dabar liberalai, dalis konservatorių rauko nosį: „Mums nepatinka“. Tai kam tada išvis siūlote, erzinate žmones, jei net negalite ar nenorite priimti? Tegul išsiaiškina viduje. Aš nežinau, kaip jie sumedžios reikalingus balsus“, – svarstė ir G.Paluckas.
Primename, kad Vyriausybė patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra. Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą.
Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.
Finansų ministrė G.Skaistė yra tvirtinusi, jog pasiūlymai mokesčių reformai jau pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos. Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.
