„Tuomet klausimas, kaip mes tą pareikalavimą geresnėms viešosioms paslaugoms patenkinsime. Matyt, kad natūraliausia būtų žiūrėti ne į bendrą mokesčių lygio kėlimą, o į išimtis ir lengvatas, kurios yra nebūtinai labai paaiškinamos, o galbūt dažniausiai istoriškai susiklosčiusios. Ir iš to atsiranda neteisingumo jausmas“, – pirmadienį LRT radijui teigė I. Šimonytė.
„Bet kuomet tą pradedi keisti, tada žmonės, kuriems keičiasi mokestinė situacija, negali būti patenkinti ir jie naudoja savo, kaip interesų grupės, visus įmanomus svertus, kad tokie pokyčiai neatsitiktų.
Bet jeigu tie pokyčiai neatsitiks, tai gal mes baikime kalbėti apie tai, kad mokesčių sistema neteisinga, kad reikia didesnio finansavimo, jog viešosios paslaugos būtų kokybiškesnės, nes susitarti dėl to, kad kažkurios išlygos turėtų būti panaikintos arba sumažintos (...) yra ir apmokestinimo teisingumo tam tikras principas“, – pažymėjo ji.
Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad pajamų apmokestinimas turi priklausyti nuo žmogaus gebėjimo mokėti, pajamų dydžio, o ne nuo to, kokiu būdu pajamos yra uždirbamos.
„Turi būti šiokia tokia premija, už tai, kad žmogus veikia savarankiškai, bet ji negali būti beribė. Nes tada susikuria ir tam tikras arbitražas, ir atsiranda gana pilka zona“, – aiškino politikė.
Konservatorė pažymi, kad pagal dabartinius Finansų ministerijos skaičiavimus, trims ketvirtadaliams žmonių, kurie verčiasi individualia veikla, jokių pokyčių praktiškai neturėtų būti. „Bet, žinoma, žmones, kurių pajamos didesnės, turbūt nelabai džiugina perspektyva, kad gali tekti daugiau mokėti“, – sakė premjerė.
Galiausiai ji tikina, kad mokesčių reformos korekcijų galime sulaukti ir iš pačios Finansų ministerijos pusės ir nebūtinai Seimui mokestiniai pakeitimai bus pateikti 100 procentų tokie, kaip dabar yra derinama.
„Bet jeigu rezultate turėsime mokesčių reformos blokavimą, tai bus labai liūdna, nes tada reiškia, kad tik kalbame visi, bet kai reikia daryti, tai nėra kam“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Pasiūlymas dėl nedarbo draudimo
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigia, kad mokesčių reformos siūlymas, jog dirbantys pagal individualią veiklą mokėtų 1,31 proc. įmokas nedarbo draudimui, yra reikalingas dėl pačių savarankiškai dirbančiųjų išreikšto nepasitenkinimo dabartine sistema. Taip pat, anot jo, Europos Komisija jau anksčiau yra skatinusi Lietuvą plėsti draudimo sistemos apimtis.
„Pamatėme per COVID-19 laikotarpį ir šiaip praktikoje, kad savarankiška veikla besiverčiantys, kuomet susiduria su sunkumais vienais ar kitais ir negauna draudimo, labai lieka nuvilti. Į tą pačia Užimtumo tarnybą ateina ir sako, kad visus mokesčius sumokėjo, o dabar nedarbo išmokos negauna. Ir pažiūrėję mes pamatėme, kad statistiškai Užimtumo tarnyboje tik apie 40 proc. klientų gauna nedarbo draudimo išmokas, o 60 proc. yra neapdrausti“, – pirmadienį LRT radijui aiškino V. Šilinskas.
„Dar prieš 2 metus pastebėjome ir dar Europos Komisija atkreipė dėmesį, kad turime šią problemą, tada turime plėsti ir daugiau žmonių apdrausti“, – pridūrė jis.
Viceministras pamini, kad šis mokestis būtų nedidelis, skaičiuojant pagal įprastas savarankiškai veikiančių asmenų pajamas, siektų apie 130 eurų per metus. Visgi, jo manymu, asmeniui netekus pajamų šaltinio už vienų metų dalyvavimą sistemoje būtų galima gauti 520 eurų išmoką vienam mėnesiui.
„Skaičiuojame, kad jeigu tą patį procentą mokėtų – 1,31 proc., per metus grubiai sumokėtų 130 eurų. O jeigu pasinaudotų, galėtų gauti 520 eurų kartą per metus. Skaičiuojame grubiai, kad naudotųsi ne visi, o naudotųsi vienas iš keturių asmenų“, – teigė jis.
V. Šilinsko tikinimu, ši sistema, kai už metus mokėjimo gaunama išmoka už mėnesį, būtų būdas užtikrinti, kad sistema piktnaudžiaujama nebūtų. Taip pat jis priminė, kad praradę pajamų šaltinį asmenys turi registruotis Užimtumo tarnyboje, kur neleidžiama ilgą laiką nedirbant gauti pašalpas.
„Piktnaudžiavimo tikimės išvengti padarydami taip, kad už vienerių metų mokėtas įmokas bus tik vieno mėnesio išmoka, kuri kaupiasi. Tai ir būtų paskata pasinaudoti ne kasmet, o pasinaudoti, kada reikės“, – tikino jis.
„Vis tiek tada reikėtų registruotis Užimtumo tarnyboje ir ieškoti darbo. Ir ta pati tarnyba, jeigu žmogus be pagrindo atsisako du kartus pasiūlyto darbo, kurį galėtų dirbti pagal savo sveikatą, turi teisę nutraukti išmokos mokėjimą“, – teigė jis.
Galiausiai viceministras teigė, kad kaip bandymas skatinti dirbančius individualiai dalyvauti tokioje sistemoje ateityje galimai egzistuos tam tikras išmokėjimas „avansu“, kai pirmąją išmoką praradusieji pajamų šaltinį galės gauti jau nuo 2025 metų.
„Šiuo atveju mes netgi pasiūlytume išmoką avansu. Tai čia galbūt sakys dirbantieji, kad nesąžininga. Bet mes nusprendėme paskatinti ir pasakyti, kad jei būtų priimti šie pakeitimai, pirmą išmoką galėtų gauti jau nuo 2025 metų už pirmą mėnesį, o pirmąsias įmokas reikėtų sumokėti, kaip žinoma, tik po kitų metų, tai yra 2026 metų gegužės. Siūlome tokį saldainį“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
