Siūlymus laiko absurdu
Iš užsienio grįžęs Vytautas nusprendė: dirbs statybose su individualia veikla pagal pažymą.
Vyras pats derasi su užsakovais, aptaria darbus, rūpinasi, kad į statybų aikštelę medžiagos atvyktų laiku – Vytautas stato individualiuosius namus Vilniuje ir Vilniaus rajone.
Pašnekovas į darbą kasdien važiuoja keliasdešimt kilometrų, apranga, įrankiais rūpinasi iš savų lėšų. Žiemą, jei orai prasti, dirbti negali – tokiems atvejams turi santaupų. Ir tai tik tada, jei sezonas pasitaikė geras ir jų pavyko sukaupti.
Sužinojęs, kad ketinama kelti mokesčius dirbantiesiems su individualia veikla ir prilyginti juos dirbantiesiems įmonėse, Vytautas dėliojasi du planus: eiti dirbti į įmonę, kur viskuo būtų pasirūpinta už jį ir netektų sukti galvos dėl orų ar darbų stygiaus, dirbti šešėlyje arba kelti darbų kainas, nors jos daugelį besistatančiųjų namus ir taip gąsdina.
Vilnietė Rūta rašo arba redaguoja tekstus įmonėms – užsiima individualia veikla pagal pažymą. Dirba daugiausia iš namų, taigi, tenka pasirūpinti viskuo: interneto ryšiu, telefonu, kompiuteriu – priemonių, reikalingų darbui, darbdavys neparūpina, nes jo – darbdavio – tiesiog nėra.
Rūtai tenka konkuruoti su kitais laisvai samdomais specialistais: ir dėl užsakymų, ir dėl kainų, nes dauguma įmonių taupo, ieško kuo pigiau dirbančiųjų, geriausia – pradedančių specialistų.
Moteris užtikrinta nesijaučia, negali prognozuoti, kiek uždirbs kitą mėnesį. Darbus, kiek įmanoma, planuoja: dirba be atostogų, dažnai – ir be laisvadienių. Rūta tikina: jei galėtų, mielai dirbtų pagal etatą, tačiau kadangi vaikas negavo darželio, o darbdavys lanksčiai žiūrėti į darbo valandas nesutinka, kitos išeities nėra, tik dirbti pagal individualią veiklą.
Politikų planus pašnekovė vadina absurdu. Ji stebisi: juk žmonės, dirbdami etatu, gauna pastovų atlyginimą, nesirūpindami, iš kokių pinigų jis mokamas, atėjus laikui išeina atostogų, gali pasinaudoti mamadieniais, tėvadieniais ar panašiai. Darbdavys pasirūpina darbo priemonėmis, kartais apmoka degalus kelionėms ar komandiruotėms, darbo laikas – apibrėžtas.
„Mokesčiai dirbant su individualia veikla ir dabar nėra maži, kartais, jei tai vienintelės pajamos, jie tampa ir nemaža našta. Maža to, norint pasiskolinti automobiliui ar būstui, tą padaryti daug sunkiau.
Jei mokesčių pakeitimai bus priimti, jau žinau – tą pačią dieną nutrauksiu individualiąją veiklą ir ieškosiu darbo įmonėje, kur viskas bus parūpinta“, – „Lietuvos rytui“ minėjo Rūta.
Kaunietė Inga irgi rašo tekstus, dirba su individualia veikla. Mokesčių didinimui ji taip pat nepritaria, nes, dirbdama individualiai, privalo užsidirbti kiekvieną centą. „Jei blogai jautiesi, sergi – tavo bėdos, tiesiog nieko negausi, o dirbant įmonėje atlyginimas skaičiuojamas, net jei tą dieną nieko protingo nenuveikei“, – sakė pašnekovė.
Siūlo ruoštis didesniems mokesčiams
Finansų ministrės Gintarės Skaistės kovo 21-ąją pristatytoje mokesčių reformoje numatoma daug pokyčių su individualia veikla dirbantiems asmenims – individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimas per trejus metus turėtų suartėti.
Maksimalios tarifų ribos būtų taikomos tik tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs daugiau nei 3 tūkst. eurų. Dar po metų viršutinė gyventojų pajamų mokesčio tarifo riba turėtų pasiekti 20 proc.
Siūloma, kad individualią veiklą vykdantys asmenys mokėtų daugiau kaip 1 ir 3 dešimtąsias proc. nuo apmokestinamųjų pajamų. Į pokyčius įtraukta ir galimybė suvienodinti apmokestinamąją bazę. Visoms veikloms įmokos būtų skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų.
Paprastai tariant, savarankiškai dirbantiems asmenims mokesčiai turėtų didėti.
„Individualios veiklos apmokestinimas 2026 m. taptų tapatus darbo užmokesčio apmokestinimui. Skirtumas – apie 5 proc. Kuo didesnės pajamos, tuo tas skirtumas artėja prie nulio“, – „Lietuvos rytui“ sakė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Valdžia ramina, kad taip didinamos socialinės garantijos – netekę pajamų tokie žmonės galėtų gauti nedarbo išmoką.
Finansų ministerija taip pat aiškino, kad reforma reikalinga ir dėl to, kad augant individualios veiklos vykdytojų skaičiui, kartu pastebima ir tendencija, kai individuali veikla įregistruojama tik formaliai, darbdaviui siekiant mokėti mažesnius mokesčius nuo darbuotojui mokamo atlygio – savo esme darbo užmokesčio, dėl ko biudžetas ne tik netenka pajamų, tačiau blogėja ir tokių darbuotojų socialinė padėtis – netenkama dalies socialinių garantijų.
Protingiausia bus nutraukti veiklą?
Naujovės sulaukė kritikos ir iš specialistų. Jų manymu, vienintelis pozityvus dalykas reformoje – geresnės socialinės garantijos.
„Ką ši reforma siūlo? Siūlo nedarbo išmoką. Tai – labai menkas grūdelis. Tikrai nemanau, kad to pakanka“, – „Lietuvos rytui“ sakė Lietuvos socialdemokratų partijos narė Rasa Budbergytė.
„Gyventojas, mokėdamas truputį daugiau „Sodros“ įmokų, gautų papildomą socialinę garantiją. Jei jo individuali veikla nutrūks, jis gaus nedarbo išmoką iš Užimtumo tarnybos. Ši vieta – vienintelė, apie kurią galėčiau pasakyti, kad ji teisinga“, – dėstė D.Čibirienė.
Į visus kitus dalykus, susijusius su individualios veiklos apmokestinimu, žiūrima įtariai. D.Čibirienė spėjo, kad patvirtinus reformą gali tapti nebepatrauklu rinktis individualią veiklą, kadangi daugiau garantijų, kokias gauna samdomi darbininkai, nėra.
„Nėra papildomų pajamų, kurias gali gauti žmogus, dirbantis pagal darbo sutartį, pavyzdžiui, išmokos iš darbdavio ligos atveju, atostoginių pinigų. Tau niekas jų nemokės – tu gausi tik atlygį už atliktus darbus“, – tvirtino D.Čibirienė.
Be to, samdomi darbininkai išmokas ar kompensacijas gauna ir atleidimo iš darbo bei išėjimo į pensiją atvejais.
„Su individualia veikla tokio gėrio nėra. Ir tą labai sudėtinga įvertinti. Jei norėtume sulyginti šias dvi skirtingas veiklos formas, visiems, dirbantiems pagal darbo sutartį, trėtume panaikinti Darbo kodeksą ir pasakyti: visų šių privilegijų nebėra“, – šnekėjo pašnekovė.
Negana to, individualia veikla užsiimantys asmenys turi patys susikurti sau darbo vietą, ją finansuoti. Sunkiau gauti ir banko paskolą.
„Net jei iš mokesčių pusės nebeliks didelių skirtumų, didžiosios dalies gyventojų protingas žingsnis būtų nuspręsti nutraukti individualios veiklos vykdymą ir eiti darbintis pagal darbo sutartį“, – manė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.
Kad siūlymai neteisingi, manė ir R.Budbergytė.
„Prilyginti darbuotojus, kurie dirba pagal darbo sutartį, tiems, kurie dirba pagal individualią veiklą, neteisinga. Galvoju, kad turėtų būti toks principas: jei uždirbi mažai, turi ir susimokėti mažiau. Jei uždirbi daug, nesvarbu – tegul ir iš individualios veiklos, tada prašom – mokėk didesnius mokesčius. Tuomet išspręstume nelygybės klausimą“, – siūlė parlamentarė.
Kaip tikino D.Čibirienė, siūloma reforma džiaugtis turėtų tik didieji šalies verslininkai, kurie iš susidariusios situacijos neblogai išloš.
„Dingsta jų smulkieji konkurentai, be to, atsiranda daugiau žmonių, kurie pradeda ieškotis darbo pagal darbo sutartį – išsprendžiama darbuotojų trūkumo problema. Didieji verslininkai puikiai pasidarbavo, dešimt balų“, – ironizavo D.Čibirienė.
Įžvelgia net pavojų
Be minėtų nepatogumų, valdžios siūlomi pokyčiai gali atnešti ir nemažai žalos. D.Čibirienės teigimu, tikrai padaugėtų slepiančiųjų mokesčius.
„Vieni ims slėpti mokesčius, kiti mokės daugiau, bet kels kainas, o treti tiesiog nutrauks veiklą“, – įsitikinusi pašnekovė.
Jai antrino ir R.Budbergytė.
„Jei tam Seimas pritars, žinoma, augs šešėlis. Bet esu įsitikinusi, kad Seimas nepritars“, – pabrėžė Seimo narė.
Dar vienas variantas – individualią veiklą vykdantieji registruos savo veiklą užsienyje ir mokės mokesčius svečioms šalims.
„Yra tam tikrų veiklų, kurias galima vykdyti Lietuvoje ir mokėti mokesčius kitoje šalyje. Tokiu atveju pabėgi nuo „Sodros“ mokesčių. Kalbu apie programuotojus, buhalterius, konsultantus, teisininkus – jie gali dirbti nuotoliu“, – svarstė D.Čibirienė.
Visgi tokias baimes Finansų ministerija laiko nepagrįstomis. Savo atsakyme ministerija pabrėžė, kad žmonių, dirbančių šešėlyje, atžvilgiu pirmiausia turėtų būti keliamas moralinės atsakomybės klausimas.
„Nuslėpti mokesčiai reiškia mažesnes galimybes valstybei ir savivaldybėms teikti kokybiškas viešąsias paslaugas visai visuomenei. Nemokėdamas mokesčių asmuo ne tik pats naudojasi viešosiomis paslaugomis kitų mokesčių mokėtojų sąskaita, bet kartu nesudaro didesnių galimybių valstybei teikti kokybiškesnes paslaugas tam, kam to labiausiai reikia, pavyzdžiui, socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Greta moralinės atsakomybės, primintina, kad už mokesčių įstatymų ir finansinės apskaitos tvarkos pažeidimus yra numatyta teisinė atsakomybė“, – komentavo Finansų ministerija.
Siekia tik pasipildyti biudžetą?
R.Budbergytės įsitikinimu, su šia reforma siekiama ne tik teisingumo, kaip aiškina Finansų ministerija.
„Vienas iš tikslų yra ir fiskalinis – papildyti biudžeto pajamas. Finansų ministerija galvoja: „Negalima gi amžinai skolintis“. Visgi ar tai bus pasiekta, sunku pasakyti“, – svarstė ji.
Tokios pat nuomonės laikosi ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus. Jis sakė, kad tokiais pakeitimais būtų siekiama tik susirinkti daugiau lėšų į biudžetą, o ne bandyti keisti gyventojų elgseną.
„Individualia veikla besiverčiančių ir samdomų darbuotojų apmokestinimo suvienodinimas, liečiantis ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą, kelia šiek tiek abejonių. Individualia veikla besiverčiantys asmenys apmokestinami mažiau, nes susiduria su didesne rizika.
Dažnai jie patys prisiima veiklos riziką visa apimtimi, ko niekada nedaro samdomas darbuotojas. Dėl šios priežasties gerai jiems taikyti mažesnį apmokestinimą, nei taikomas samdomiems darbuotojams. Bet Vyriausybė jau seniai norėjo šią spragą išspręsti, buhalteriškai išgauti papildomų įplaukų į biudžetą“, – rėžė A.Bartkus.
Pokyčiai laukia ir kitų
Be pokyčių individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, Finansų ministerija taip pat siūlo peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems penkeriems metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį.
