Iškilus sunkumams nieko nelaukti
Kovo 16 d. duomenimis, 12 mėn. EURIBOR siekia 3,66 proc. Skaičiai gali dar labiau išaugti, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) šį ketvirtadienį bazines palūkanų normas padidino dar 50 bazinių punktų.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, kol kas blogųjų paskolų, kada gyventojai vėluoja mokėti įmokas daugiau nei 90 dienų, nedaugėja. Jų lygis išlieka toks pat, kaip pernai ar užpernai, ir siekia apie 0,5–0,6 proc. viso paskolų portfelio. Tad, kaip portalui lrytas.lt teigė LB atstovai, neatrodo, kad gyventojai susiduria su rimtomis nemokumo problemomis.
Visgi Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas skaičiuoja, kad 100 tūkst. eurų paskolą turintiems asmenims įmokos iki šių metų pabaigos greičiausiai išaugs nuo 370 iki 665 eurų. 200 tūkst. eurų paskolą turintiesiems metų pabaigoje gali tekti bankams mokėti ir 1,3 tūkst. eurų.
Svarstančius apie paskolą tokios sumos gali atbaidyti.
„Už tiek pinigų aš Senamiestyje galiu visai neblogą butą išsinuomoti, o Šeškinėje net trijų kambarių apynaujis butas nuomojamas už 700 eurų.
Paskolas turintieji pradės mokėti praktiškai dvigubai daugiau nei tie, kurie būstą nuomojasi. Viskas apsivertė. Tai galvojantys būstą pirkti ar nuomotis, žinoma, dabar nuomosis, nes nuomotojui reikės mokėti dvigubai mažiau nei bankui, o dar neaišku ir kiek bankui reikėtų mokėti“, – portalui lrytas.lt teigė jis.
M.Jansonas atkreipė dėmesį ir į dar vieną scenarijų – nors vėluojančių mokėti įmokas skaičius dabar neauga, nereiškia, kad su sunkumais mokėti paskolas nesusiduriama. Gali padaugėti atvejų, kada gyventojai, supratę, jog sparčiai augančių įmokų susimokėti nebegalės, tiesiog parduos būstus ir grąžins paskolą iškart.
„Visada žmonės sakau, kad jeigu jie mato, jog jau tikrai bus blogai, geriau nelaukti. Geriau patiems parduoti būstą, po pusės metų ar metų reikalai susitvarkys, vėl bus turimas darbas, geras atlyginimas ir vėl bus galima išsirinkti naują būstą, pasiimti paskolą, jį nusipirkti.
Toks variantas geresnis, nei laukti ir tikėtis, kad gal situacija pagerės, o paskui susilaukti tiek, kad antstoliai parduos tą nekilnojamąjį turtą (NT) už 20–30 proc. mažesnę sumą, tada bankams dar ir skoloje liksite.
Kol NT kainos smarkiai nekrenta, nors jau pastebima, kad ima kristi, ypač senos statybos, tol susidūrus su sunkumais dėl paskolos parduoti NT dar yra palanku. Geriau nelaukti, kol bus dar blogiau. Dabar dar pardavus 2 ar 3 kambarių butą, kuris buvo įsigytas už 200 tūkst. eurų su 150 tūkst. paskola, būtų galima atgauti visus pinigus, nes pavyktų parduoti už tą pačią sumą, 150 tūkst. eurų būtų grąžinta bankui ir dar susigrąžintas 50 tūkst. eurų pradinis įnašas“, – kalbėjo M.Jansonas.
Anot jo, jei susisgrimbama ir būstas parduodamas bei paskola grąžinama laiku, išsaugomas ir neblogas kredito reitingas. Jis net gali pagerėti, jei paskolos įmokų vėlavimų nebuvo, o ir paskola grąžinta anksčiau nei numatytas terminas, nepaisant to, kad tai daryta ne dėl pačių palankiausių gyvenimo paskatų.
Tuo metu jeigu buvo vėluota mokėti įmokas, o galų gale anstoliams teko būstą paimti ir parduoti, kredito istorijoje liks juoda dėmė. Kitą kartą gauti paskolą iš bankų būtų sudėtinga.
Visgi M.Jansonas pripažįsta, kad neretai veiksmų nesiimantieji ne tik laukia, kada viskas pagerės, bet ir nenori parduoti turimo NT. Prie jo priprato, jis jiems jaukus, tapo namais, o gal žmonės ir patys namą pasistatė, tada jaučiantieji sentimentus nenori būsto keisti.
„Kartais žmonėms siūlau ir tokį variantą – skelbime rašyti, jog parduodamas butas su nuomininkais. Tokiu atveju žmonėms neteks kraustytis iš to buto. Butą pardavę jie susimokės paskolą, įmokų bankui neliks, teks tik mokėti sutartą nuomos kainą naujam savininkui, kuri gali būti mažesnė nei paskolos įmokos. Yra ir tokia alternatyva“, – sakė FIKVA prezidentas.
Būsto perdavimas anstoliams į rankas – kraštutinė priemonė
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius paaiškino, jog įprastai praėjus daugiau nei pusmečiui, kai klientas nevykdo savo įsipareigojimų ir su banku nebendradarbiauja, imama svarstyti apie paskolos sutarties nutraukimą. Nutraukus sutartį pradedamas priverstinis skolos išieškojimo procesas.
„Bankas kreipiasi į notarus, kad būtų išduotas vykdomasis dokumentas, kuris vėliau pateikiamas antstoliams. Antstoliai turtą parduoda varžytynių metu“, – portalui lrytas.lt komentavo S.Abraškevičius.
Jis pabrėžė, kad tai – reta ir kraštutinė priemonė.
„Net ir vykstant priverstiniam turto pardavimui, jei klientas pradeda bendradarbiauti, galima sudaryti taikos ar skolos grąžinimo sutartis vykdymo procese. Tokiu atveju, jei kliento pajamos atsistato ir atitinka reikalavimus, galimas ir sutartinių santykių atstatymas“, – paminėjo jis.
Anot S.Abraškevičiaus, iki sutarties nutraukimo klientui įprastai siūlomos įvairios priemonės pradelstiems mokėjimams valdyti, jei reikia, atliekamas atitinkamas paskolos sutarties pakeitimas (pertvarkymas). Tad jei klientas bendradarbiauja, sutartis dažniausiai nėra nutraukiama.
Olga Kazanavičienė, „Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė, akcentavo, kad vos pajutus sunkumus grąžinant paskolą reikia iš karto kreiptis į banką, kol dar nėra praleista nė vieno mėnesio įmoka.
Priklausomai nuo kliento situacijos bankas dažniausiai siūlo kelis scenarijus. Vienas iš jų – paskolos įmokų atidėjimas arba restruktūrizavimas iki 3 mėn. ir daugiau.
„Istatymo numatyta tvarka, kredito įmokų atidėjimas iki 3 mėn. – vadinamosios kredito atostogos – gali būti taikomos, kai klientas ar jo sutuoktinis netenka darbo; netenkama ne mažiau nei trečdalio pajamų; nutrūkus santuokai; dėl sutuoktinio mirties; asmenį pripažinus nedarbingu arba iš dalies darbingu; esant karinei prievolei.
Tada klientui reikės mokėti tik paskolos palūkanas, nebent bus susitarta kitaip.
Jeigu po kredito atostogų kliento situacija nepasikeičia, siekiame su juo susitarti dėl paskolos grąžinimo iš įkeisto turto pardavimo. Pirmiausia klientui siūloma pačiam rasti NT pirkėją, nepavykus to padaryti turtas parduodamas varžytynėse, o paskola padengiama iš jo metu gautų lėšų. Pats bankas turto neperima“, – portalui lrytas.lt nurodė O.Kazanavičienė.
Tačiau Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė, pabrėžė, kad jei gyventojas pasirenka kredito atostogas, jis turi nepamiršti, jog vėliau dėl kurį laiką nedegtos paskolos bankas iš naujo perskaičiuos įmokas ir sudarys naują mokėjimo grafiką, o įmokos po atidėjimo laikotarpio įprastai būna didesnės.
„Taip pat svarbu suprasti, kad palūkanos būtų skaičiuojamos nuo didesnės negrąžintos paskolos sumos ir jų būtų sumokama daugiau negu tuo atveju, jei paskola būtų grąžinama be atidėjimo“, – portalui lrytas.lt paminėjo ji.
E.Dovbyšienė paminėjo ir kitą alternatyvą – grąžinimo termino pratęsimą. Tai leidžia sumažinti mėnesinę paskolos įmoką. Pratęsus terminą perskaičiuojama ir palūkanų suma.
Jei paskola grąžinama pagal linijinį mokėjimo metodą, klientas su banku gali aptarti ir šio paskolos grąžinimo metodo pakeitimą į anuiteto metodą.
Jeigu niekas nepadeda, paskolos sutartis nutraukiama, o skolos išieškojimą SEB bankas, kaip ir visi kiti bankai, perduoda anstoliui, kuris parduoda skolininko NT.
Šiaulių bankas pripažino, kad tokių atvejų yra buvę, tačiau jie – itin reti, įprastai dėl kliento nenoro bendradarbiauti.
