Čia moterys gauna didžiausias algas: tik dirbančių tokius darbus – lašas jūroje

Skaičiai nemeluoja. Per metus atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų Lietuvoje dar labiau padidėjo – beveik dviem procentiniais punktais.

Šiuo metu vyrai vidutiniškai uždirba 13,6 procento daugiau nei moterys.

Naujausius faktus apie moterų darbo pajamas pateikusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba „Sodra“ konstatuoja, kad jų padėtis darbo rinkoje vis dar mažiau palanki nei vyrų.

Ir tai įtakos moterų pajamoms turi ne tik joms dirbant, bet ir išėjus į pensiją.

Praėjusiųjų metų lapkritį visą mėnesį dirbusių moterų pajamos vidutiniškai siekė 1 697 eurus neatskaičius mokesčių.

Tuo tarpu vyrai uždirbo 23 eurais daugiau – 1 927 eurus.

„Padidėjęs atotrūkis nebūtinai rodo, kad darbo rinkoje stiprėja neigiamos tendencijos.

Didelė dalis dirbančių moterų, 13 procentų, dirba žmonių sveikatos priežiūros srityje. Čia pajamos sparčiau augo ankstesniais 2020–2021 metais, todėl nominalus moterų darbo pajamų augimas 2022 metais buvo lėtesnis. Vis dėlto pajamų skirtumai nedingsta“, – sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Didesnis atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų – 15,9 proc. – susidarė nebiudžetiniame sektoriuje.

Biudžetiniame sektoriuje atotrūkis sumažėjo nuo 10,5 proc. 2021-aisiais iki 10,2 proc. 2022 metais.

Biudžetiniame sektoriuje moterys sudaro 74 proc. visų apdraustųjų, o nebiudžetiniame – 46 proc.

Specialistų teigimu, pajamų skirtumui daro įtaką ir profesijos pasirinkimas. Didžiausias pajamas moterys uždirba finansų ir draudimo (2 383 eurus) bei informacijos ir ryšių (2 257 eurus) veiklose.

Vis dėlto čia dirbančių moterų dalis sudaro tik 5 proc. tarp visų apdraustųjų moterų.

Be to, informacijos ir ryšių veikloje pastebimas vienas didžiausių pajamų atotrūkių. Nors moterys čia ir uždirba daugiau nei kitose srityse, vyrai uždirba net 41 proc. daugiau už savo koleges.

Dar didesnis atotrūkis matomas tik žmonių sveikatos priežiūros veikloje, kurioje moterys sudaro 86 proc. visų apdraustųjų.

Mažiausias atotrūkis fiksuojamas švietimo veikloje. Beveik 80 proc. darbuotojų čia sudaro moterys, o jų darbo atlygis 3,5 proc. mažesnis nei vyrų.

Tik transporto sektoriuje ryškėja visiškai priešinga tendencija. Šioje srityje moterys sudaro tik mažiau nei penktadalį (18 proc.) visų darbuotojų. Bet jos uždirba 14 proc. daugiau nei vyrai.

Nenuostabu, nes moterys čia dažniausiai dirba įvairiomis specialistėmis bei administravimo veikloje, o vyrai yra vairuotojai.

„Sodros“ duomenys rodo, kad moterys dažniausiai pasirenka administravimo specialistės, parduotuvių pardavėjos, mokytojos, sveikatos specialistės, valytojos profesijas. Moterų daugiausia žmonių sveikatos ir švietimo veiklose.

Vyrai dažnai dirba vairuotojais, įmonių vadovais, statybininkais. Tarp jų populiariausios sritys – transportas ir statyba.

Teigiama, kad 30 proc. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo lemia tai, kad daug moterų dirba palyginti mažai mokamuose sektoriuose. Darbo užmokesčio atotrūkį lemia ir mažesnis moterų, einančių vadovaujamas pareigas, skaičius.

Atlyginimų skirtumui įtaką daro ir dar vienas svarbus veiksnys – vaiko priežiūros atostogos. Pirmaisiais vaiko metais juos beveik išimtinai prižiūri mamos.

Po šių atostogų sugrįžusių moterų darbo užmokestis ne visuomet peržiūrimas ir pritaikomas prie pasikeitusių rinkos sąlygų. Ilgesnę pertrauką padariusioms moterims sunkiau siekti karjeros.

Didžiausias vyrų ir moterų vidutinių darbo pajamų atotrūkis – 16,4 proc. – yra matomas 30–39 metų amžiaus grupėje. Šio amžiaus moterys vidutiniškai uždirba 1 949 eurus prieš mokesčius, vyrai – 2 268 eurus.

„Daug šio amžiaus moterų gimdo ir prižiūri mažus vaikus, todėl darbo pajamos per tą laikotarpį įsišaldo, tuo tarpu vyrai tęsia karjerą.

Vyresnėse amžiaus grupėse apdraustųjų pajamos sumažėja, net ir susilygina. Apie 50–60 gyvenimo metus atotrūkis tampa minimalus. Vidutinės vyrų ir moterų pajamos skiriasi tik apie 40 eurų į rankas“, – teigė K. Zitikytė.

Visą gyvenimą uždirbamas mažesnis nei vyrų atlyginimas lemia ir mažesnę moterų senatvės pensiją.

Praeitų metų lapkritį moterų senatvės pensija buvo mažesnė nei vyrų 19 proc., arba 92 eurais.

Moterų, turinčių būtinąjį stažą, vidutinė senatvės pensija siekė 481 eurą, vyrų – 573 eurus.

Kad lyčių lygybės srityje Lietuvoje dar yra ką veikti ir nemažai, parodė pirmą kartą parengtas šalies savivaldybių lyčių lygybės žemėlapis.

Labai gerų lyčių lygybės rezultatų pasiekė tik aštuonių rajonų savivaldybės: Klaipėdos, Šiaulių, Kelmės, Kaišiadorių, Širvintų, Vilniaus, Švenčionių ir Druskininkų.

Net skaičiuojant tik pačius paprasčiausius, bazinius rodiklius, 50-yje iš 60-ies savivaldybių vyrų ir moterų padėties skirtumai viršija 20 proc. Atskirose srityse – net 50 procentų.

„Pagaliau turime įrankį, su kuriuo galime stebėti lyčių lygybės progresą kiekvienoje savivaldybėje.

Žemėlapis parodo sritis, kur konkreti savivaldybė turėtų labiau pasitempti, padeda suprasti, kaip savivaldybėje pamatyti moterų ir vyrų padėties skirtumus, atpažinti lyčių nelygybės problemų dydį ir spektrą.

Vadovaudamosi šiomis žiniomis savivaldybės galės planuoti veiklas, kurios lyčių lygybę priartintų prie žmonių kasdienybės“, – neabejoja lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Lyčių lygybės žemėlapis padeda suprasti, kodėl vienoms savivaldybėms kažkur sekasi geriau, o kitur blogiau, bei dalintis informacija ir gerosiomis praktikomis tarpusavyje.

Geriausiai šalies savivaldybės vertinamos trijose srityse: išsilavinimas ir švietimas, dalyvavimas darbo rinkoje bei ekonominis aktyvumas.

„Tai reiškia, kad, bendrai paėmus visas savivaldybes, atotrūkis tarp vyrų ir moterų išsilavinimo yra nedidelis: ir vyrai, ir moterys gali susirasti darbą, o atlyginimų atotrūkis yra mažesnis nei 20 procentų“, – sakė savivaldybių lyčių lygybės žemėlapį su kolegomis kūrusi lygių galimybių integravimo specialistė Rūta Juodelytė.

Silpniausia sritis yra savivaldybių valdymas, kurį sudaro du aspektai: ar savivaldybė yra politiškai išreiškusi valią siekti lyčių lygybės (įtraukusi tai į strateginius veiklos planus ir kitus dokumentus) ir ar renka ir naudoja statistiką pagal lytį teikiant paslaugas.

„Šis žemėlapis yra įrankis, naudingas pačioms savivaldybėms. Ligšiolinė problema, kad savivaldybės nekaupė statistikos pagal lytį. Tada sunku tiek planuoti, tiek analizuoti savivaldybės paslaugas, kad jos atitiktų skirtingų lyčių gyventojų poreikius.

Netrukus turėsime naują savivaldybių valdžią ir naujus jų įsipareigojimus – turime parengę net keturis įrankius, kurie palengvins savivaldybių darbą lyčių lygybės srityje“, – tikino R. Juodelytė.

Pasak žemėlapio sudarytojų, yra savivaldybių, kurios lyčių lygybės srityje daro kai ką išskirtinai gerai, todėl verta į tai atkreipti dėmesį ir kitoms savivaldybėms.