E.Gentvilas jau ne kartą viešai sakė, kad yra prieš esmines pensijų kaupimo sistemos reformas. Anot jo, reiktų atsižvelgti ne tik į gyventojus, bet ir į fondų atstovus, be to, jo manymu, „Sodra“ neužtikrina žmonėms pakankamo pensijos dydžio, todėl papildomas kaupimas reikalingas.
„Kaip didžiulis lūkestis yra iškilęs pensijų kaupimo modelio keitimas. Toje vietoje turėtume būti labai atsargūs. Yra Seimo narių iniciatyvos, kurios yra sektorinės arba labai radikalios, pavyzdžiui, socialdemokrato Lino Jonausko.
Jis siūlo, kad bet kada užsimanęs gali atsiimti pinigus ir baigti savo pensijos kaupimo modelį, nors tai buvo ne tik žmonių, bet ir valstybės lūkestis – sukurti alternatyvą ir papildomą galimybę žmonėms kaupti pensijas“, – ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ šnekėjo E.Gentvilas.
Jis pridūrė, kad Seime bus svarstomi visi pasiūlymai, net ir pavienių Seimo narių, visgi esą didelių reformų gyventojams tikėtis nereikėtų.
„Aš neatmetu galimybės tuos siūlymus svarstyti, tačiau visa tai turi būti lipdoma ant rėmo, kurio laukiame iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“, – tvirtino E.Gentvilas.
Tokios jo mintys rinkėjams gali kelti nemažai klausimų – kokia toji bendra Liberalų sąjūdžio frakcijos pozicija? Mat partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kaip ir kiti frakcijos nariai, šneka visiškai priešingai.
„Liberalai siūlo, kad būtų galimybė pasitraukti ar panaudoti sukauptus pinigus tam tikroms reikmėms. Manau, kad diskusija yra reikalinga, ji tikrai tęsis ir jau dabar matau, kad įvairių idėjų yra labai daug. Matyt, čia bus klausimas, kaip išsirinkti geriausias iš jų“, – vasarį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Į V.Čmilytės-Nielsen pusę stoja ir daugiau liberalų, pavyzdžiui, Andrius Bagdonas. Portalui lrytas.lt jis ketvirtadienį sakė, kad pokyčių kaupimo sistemoje tikrai reikėtų, o žmonės, kurie kaupti nenori, neturėtų būti verčiami.
„Žmonės neturėtų automatiškai patekti į antrosios pakopos pensijų kaupimą, jie turėtų galėti pasirinkti, ar jie nori kaupti privačiuose fonduose, ar ne. Kalbant apie sutarties nutraukimą ir lėšų grąžinimą, išreiškus norą, kad žmogus nori nutraukti sutartį, ta dalis, kuri buvo jo sumokėta, turėtų būti išmokėta.
O ta dalis, kuri buvo sumokėta iš valstybės, turėtų keliauti į „Sodrą“. Tie žmonės, kurie sulauktų pensinio amžiaus, manau, turėtų galimybę išsiimti dalį lėšų“, – savo nuomonę dėstė A.Bagdonas.
Jis pridūrė žinantis, kad E.Gentvilas turi priešingą nuomonę – esą jei žmonėms bus leista nebekaupti pensijos fonduose, pensijų kaupimo sistema gali žlugti, finansiškai nukentėtų ir fondų atstovai. Visgi A.Bagdonas su tokiomis mintimis nesutiko.
„Palaikau mūsų bendrinę poziciją, o ne išsakytą E.Gentvilo. Kaip liberalai, mes turėtume žmonėms suteikti pasirinkimo galimybę ir leisti patiems prisiimti rizikas. Kad sistema nesugriūtų, yra liberalų siūlymas, kad būtų pagalvota ir apie fondus – kad žmogui išreiškus valią, pinigai nebūtų atiduoti čia ir dabar, o pavyzdžiui, po penkerių metų, kad ir fondai galėtų įsivertinti, ir pinigus žmogui grąžinti“, – šnekėjo A.Bagdonas.
Seimo nario nuomone, nieko blogo, jei tos pačios frakcijos nariai mąsto skirtingai, jei tik kalbama asmeniniu, o ne visų liberalų vardu.
„E.Gentvilas galbūt labiau kalba apie fondų interesus, o aš ir frakcijos pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen kalbame apie žmonių interesus.
Spėju, kad E.Gentvilas nekalba visos frakcijos vardu, o jei kalba, tai mes turėtumėme frakcijoje susitarti ir turėti vienokią ar kitokią poziciją. Bet dabar – pirminė stadija, kuomet jokie projektai nėra svarstomi. Kai prasidės svarstymai, manau, mes turėsime vieningą poziciją“, – vylėsi A.Bagdonas.
Dar vienas Liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Varkalys taip pat yra už laisvą pasirinkimą. Jis net parengė savų pasiūlymų, kaip būtų galima pensijų kaupimo sistemą tobulinti.
Vienas jų – leisti iš antrosios pakopos pasitraukti tiems, kurie iki 2019 m. neterminuotai sustabdė įmokų pervedimą ir jo neatnaujino. Jo nuomone, iš kaupimo leisti pasitraukti reikėtų ir tiems, kurie pradėjo kaupti po 2019 m. arba iki tol įmokų pervedimo nebuvo sustabdę, tačiau pasitraukti iš kaupimo nori.
Politikas taip pat siūlo keisti tvarką dėl vienkartinių išmokų, nes dabar jas pasiimti gali tik tie, kurie antrosios pakopos pensijų fonde sukaupė iki 5 403 eurų. J.Varkalys siūlo šią sumą didinti iki 10 tūkst. eurų.
Be to, J.Varkalys ragina kaupimo atsisakiusių žmonių antrąsyk į fondus automatiškai neįtraukti.
„Tegul dirba patys fondai, tegul patys aiškina gyventojams apie savo kuriamas naudas, tegul komunikuoja, bando patys pritraukti gyventojus“, – teigė J.Varkalys.
V.Čmilytė-Nielsen: liberalai dėl bendro vertinimo susitars
Į kilusias diskusijas sureagavo V.Čmilytė-Nielsen. Ketvirtadienį portalui lrytas.lt ji sakė mananti, kad žmonėms turi būti suteikta daugiau laisvės rinktis – tiek galimybė pasitraukti iš pensijos fondų, tiek disponuoti sukauptais pinigais.
„Tačiau pakeitimus turime labai gerai apsvarstyti, kad skuboti sprendimai, kurių dabar pateikė ne vienas parlamentaras, nesugriautų keliolika metų kurtos sistemos, kurios tikslas – padėti kaupti senatvei žmonėms, kurie negali taupyti, investuoti ar kitaip aktyviai kaupti būsimai pensijai. Nesame vienintelė šalis, turinti tokį modelį, tačiau jeigu yra racionalesnių tvarkų antrosios pakopos pensijų sistemai išlaikyti ir neaitrinti visuomenės, verta į jas atsižvelgti“, – šnekėjo ji.
E.Gentvilo viešus pasisakymus ji vertino kaip vieną iš iniciatyvų.
„Ir nematau esminės prieštaros – niekas juk nekalba apie visišką antrosios pakopos pensijos sistemos griovimą, tai būtų pavojinga, nes yra kaupiančių ir neketinančių to atsisakyti. Reikia gerbti ir jų interesą, ne tik tų, kam nepatinka taip taupyti. Taigi su kolega Eugenijumi iš esmės manome vienodai – svarbu pokyčius daryti apgalvotai, ne populistiškai ir nesugriauti veikiančios sistemos, kuri žmonių vertinama ir teigiamai, ne tik neigiamai“, – pridūrė politikė.
V.Čmilytė-Nielsen patikino, kad liberalai dėl bendro vertinimo tikrai susitars.
„Liberalai geba gerbti kito nuomonę, jeigu ji argumentuota ir remiasi racionaliais sprendimais, ne emocijomis“, – pabrėžė ji.
