Kreipėsi net į teismą
Praėjusią savaitę Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis išdėstė naujus siūlymus, kaip keisti antrosios pakopos pensijų sistemą.
Jo teigimu, jeigu į kaupimą gyventojai toliau bus įtraukiami automatiškai, vertėtų leisti stabdyti įmokų pervedimą neribotam laikui.
Taip pat siūlo, jog vienąkart atsisakius kaupti daugiau žmogus į antrąją pakopą nebūtų įtraukiamas.
L.Kukuraitis mano, kad vertėtų atsisakyti periodinių išmokų ir anuitetų, taip pat keisti tvarką dėl vienkartinės pensijų išmokos išsiėmimo.
Negana to, demokratų frakcijos narė Laima Nagienė su kitais Seimo nariais teigė kreipusis į Konstitucinį teismą (KT) dėl esamos antrosios pakopos pensijų kaupimo tvarkos. Kreipimąsi pasirašė 39 Seimo nariai.
Mano, kad pokyčiai sunaikintų antrąją pakopą
Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma mano, kad siūlomų pakeitimų yra per daug ir kad jie sunaikintų esamą antrąją pensijų kaupimo pakopą.
„Sutinku, kad gali būti pakeitimų, suteikiančių platesnes galimybes kaupimo atsisakyti ar jį sustabdyti, bet, pavyzdžiui, siūlymai sukauptą sumą tiesiog išsiimti tik iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklūs. Žmonės tikriausiai jau prieš akis mato sukauptus pinigus, bet atsiėmimas tik apsunkintų pensijų sistemos tvarumo perspektyvą.
Aš esu konservatyvaus požiūrio, manau, skubotų sprendimų nereikėtų imtis. Juolab mane stebina, kad demokratai tokius siūlymus teikia, kai būtent Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pati ir siūlė griežtinti reikalavimus dėl antrosios pensijų pakopos. Toks jų blaškymasis dabar man atrodo savotiškas. Kai buvo Vyriausybėje darė vienaip, o dabar būdami opozicijoje – be atsakomybės siūlo tai, kas iš pirmo žvilgsnio žmonėms yra patrauklu.
Mes esame valdančioje koalicijoje, mūsų Vyriausybė atsakingai žiūri į šitą situaciją ir nesivelia į populizmo lenktynes“, – portalui lrytas.lt komentavo J.Razma.
Prieš siūlant drastiškus antrosios pakopos pakeitimus J.Razma taip pat norėtų išvysti ir siūlymus, o kaip kitaip padidinti pensijas. Kitu atveju, anot jo, daugeliui gaunant mažas pensijas ir nekaupiant fonduose bus sunku išgyventi.
„Turi būti atlikta rimta kaštų naudos analizė. Ir suprantu, kad dabar antrajai pensijų pakopai yra nedėkingas laikotarpis, dėl karo ir kitų reiškinių pasaulyje sumos yra smukusios, atrodo, kad viskas žlunga, bet reikėtų į situaciją reaguoti ramiau.
Nereikia taip blaškytis – kurti sistemą ir tuoj pat pulti ją griauti, imti kurti kitą nuo nulio ar nieko nekurti. O kas vietoje to? Norėtųsi solidesnio, sistemiškesnio reagavimo į antrosios pakopos situaciją. Laukiu Vyriausybės ir SADM racionalių pasiūlymų“, – kalbėjo konservatorius.
Tačiau to, kad dėl antrosios pensijų pakopos buvo kreiptasi net į KT, J.Razma nekritikuoja. Jeigu kyla abejonių, reikia jas išsklaidyti, tai kodėl nepatikrinus, ar viskas tikrai nustatyta ir vykdoma tinkamai. Jeigu KT įžvelgs kokių nors neatitikimų, tada bus būtina ką nors keisti, dėl to bus galima ir diskutuoti, teigė jis.
Dėl pensijų fondų kyla nesutarimų Laisvės partijoje
Laisvės partijos narė Monika Ošmianskienė paminėjo, kad Seimo nariai turi teisę kreiptis į KT, tačiau ji nori tikėti, kad teismas išaiškins, jog viskas yra teisėta. Jos manymu, apskritai antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje nelabai yra ką staiga reikėtų keisti. Korekcinių keitimų gali būti, tačiau kardinalių kol kas nereikia.
„Nebūti įtrauktiems į pensijų fondus nežinant ir tai, kad žmonėms kaskart reikia atsisakyti kaupti, o ne prašyti kaupti – tokie pageidavimai galėtų būti svarstomi ir jiems galėtų būti pritarta.
Bet mūsų tikslas yra padidinti senatvės pensijas ir antroji pakopa mums yra reikalinga, todėl labai rezervuotai žiūriu į visus pasisakymus ir siūlymus viską atiduoti, nekaupti. Kritikuoti galima, bet valstybė nebus pajėgti mokėti didesnes pensijas, jau dabar nėra pajėgi mokėti ir esamas, o ateityje bus tik dar sunkiau“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ji.
Pati M.Ošmianskienė mato vieną perteklinį veiksmą – nuolatinį įtraukimą į kaupimą pensijų fonduose: „Jeigu žmogus vienąkart to atsisakė, po trejų metų galėtų tik gauti priminimą, kad yra galimybė kaupti, tada jis pats tiesiog galėtų nuspręsti – pradėti kaupti ar ne.“
Vis tik jos partietė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė mano, kad prievartos mechanizmas, esantis dabartiniame pensijų kaupimo modelyje, yra sunkiai suderinamas su asmens apsisprendimu, ir esą žmonėms reikia leisti pasitraukti iš fondų, jei juose jie būti nenori.
„Viena vertus, tai galimybė atsisakyti tokio kaupimo. Antra, asmeninę nuomonę pasakysiu, kai sulauki pensinio amžiaus, turėtum galimybę išsiimti savo sukauptą sumą. Gal kažkokią nori padaryti investiciją (žmogus išsiėmęs sukauptus pinigus – ELTA). Matyčiau tokius du dalykus, bet labai laukiame korekcijų ir nenorime užbėgti įvykiams už akių“, – tvirtino ji.
A. Armonaitė taip pat pridūrė nesibaiminanti to, kad žmonėms, leidus išsiimti sukauptus pinigus, jie pradės juos švaistyti. „Manau, kad žmonės yra atsakingi už savo gyvenimo sprendimus ir juos priiminėja atsakingai“, – teigė Laisvės partijos pirmininkė.
Jeigu visgi būtų svarstoma dar nesulaukus pensinio amžiaus leisti išsiimti pensijų fonduose kauptus pinigus, M.Ošmianskienė siūlytų sumą išskirti į tris dalis: paties gyventojo indėlį, valstybės paskatą ir sugeneruotą fondų grąžą; ir leisti atsiimti tik vieną dalį pinigų.
„Žmogus galėtų atsiimti tik savo įneštą sumą, turėtų atsisakyti sukauptų palūkanų, valstybės paskatos. Tai jau būtų pakankama išėjimo iš fondų bauda, kitos nereikėtų.
Kartais žmones ištinka sudėtingos situacijos, ligos, tada tikrai reikia didesnės sumos pinigų, tai tokiam siūlymui pritarčiau“ , – svarstė ji.
O štai anuitetų naikinti ji nenorėtų, mat geresnio varianto nei šis ji kol kas dar nematė.
„O ką jie siūlo vietoje to? Kol nėra rimtų alternatyvų, tol nepritarčiau ir šiam siūlymui“, – pareiškė M.Ošmianskienė.
Liberalas turi savų pasiūlymų
O štai, nors Liberalų sąjūdžio atstovas J.Varkalys teigė nesuprantantis, kodėl dėl antrosios pakopos buvo kreiptąsi į KT, demokratų siūlymams visgi pritartų. Be to, jis net turi pasirengęs ir savų.
Vienas jų – leisti iš antrosios pakopos pasitraukti tiems, kurie iki 2019 m. neterminuotai sustabdė įmokų pervedimą ir jo neatnaujino.
„Jiems būtų išmokamas jų asmeninis indėlis, o valstybės paskata ir fonduose sukaupti procentai būtų pervedami į „Sodros“ sąskaitą“, – aiškino J.Varkalys.
Portalui lrytas.lt paklausus, kaip būtų su tais žmonėmis, kurie pradėjo kaupti po 2019 m. arba iki tol įmokų pervedimo nebuvo sustabdę, tačiau pasitraukti iš kaupimo nori, politikas palinksėjo – jiems irgi turi būti leidžiama tai padaryti.
Šiuo metu vienkartinę išmoką gali pasiimti tie asmenys, kurie antrosios pakopos pensijų fonde sukaupė iki 5 403 eurų. J.Varkalys siūlo šią sumą kelti iki 10 tūkst. eurų.
„Ši suma turėtų būti kasmet indeksuojama pagal infliaciją ar kitus rodiklius. Vienais metais galbūt sieks 10 tūkst. eurų, kitais – 10,3 tūkst. eurų“, – kalbėjo J.Varkalys.
Trečiasis jo siūlymas – nustoti taip dažnai skatinti kaupti pensijų fonduose. Parlamentaro manymu, užtenka to, kad pirmąkart gyventojas yra įtraukiamas į antrąją pakopą ir jam suteikiama galimybė to atsisakyti. Pirmąkart žmogui atsisakius, po kelerių metų jam būtų galima dar kartą priminti apie tokią galimybę kaupti, tačiau tai padaryti tik kartą.
„Jau paskui tegul dirba patys fondai, tegul patys aiškina gyventojams apie savo kuriamas naudas, tegul komunikuoja, bando patys pritraukti gyventojus“, – teigė J.Varkalys.
Šiuos savo pasiūlymus politikas teigė pristatysiantis Liberalų frakcijai šį ketvirtadienį, tada bus diskutuojama ir nutarta, kuriuos iš jų registruoti Seime.
„Kurie tiksliai galėtų būti registruojami, dar negaliu atsakyti, reikalingos diskusijos. Tai padiskutuosime ir pamatysime“, – sakė jis.
Premjerė: laikas nėra tinkamas reformai
Vyriausybės komunikacijos departamentas portalui lrytas.lt perdavė, kad premjerė Ingrida Šimonytė savo nuomonės dėl antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos nuomonės nekeičia. Techninės korekcijos, kurias SADM su atsakingomis institucijomis įvertins, yra svarstytinos, tačiau esminėms reformoms šiuo metu laikas nėra tinkamas, atsižvelgiant į pasaulyje stebimą ekonomikos lėtėjimą ir tai, kad pastaroji reforma pensijų sistemoje vyko vos prieš 4 metus, 2018-aisiais.
Tuo metu SADM portalui lrytas.lt perdavė, kad diskusijos dėl antrosios pensijų pakopos su suinteresuotomis institucijomis – Lietuvos banku, „Sodra“, pensijų fondų ir dalyvių asociacijomis – vis dar vyksta.
„Kol kas vyksta darbinio pobūdžio susitikimai, apsikeitimas nuomonėmis ir siūlymais. Kai bus apsispręsta dėl konkrečių siūlymų, susijusių su antrąja pensijų pakopa, jie bus paskelbti viešai. Tada pastabas teikti galės visi suinteresuoti asmenys“, – komentavo SADM atstovai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės patarėjas Tomas Kavaliauskas portalui lrytas.lt patikslino, kad siūlymai, kaip keisti sistemą, bus pateikti iki kovo 15 d.
Jis taip pat nurodė, kad palaiko opozicijos iniciatyvą dėl antrosios pakopos sprendimų, priimtų anksčiau, kreiptis išaiškinimo į KT.
„Žinodami KT poziciją galėsime priimti teisingesnius sprendimus keisdami antrosios pakopos pensijų sistemą. Iki KT atsakymų bus pasiūlyti tam tikri pokyčiai iš esmės nekeičiantys kaupimo principo ir tvarumo“, – nurodė jis.
