Metė darbą, grįžo į tėvų namus
Jungtinėje Karalystėje pastaruoju metu daugėja dirbančio jaunimo, mat visus prispaudė išaugusios pragyvenimo išlaidos. Vieni susirado ar ieškojo darbo pilnu etatu, kiti – ne visai darbo dienai, rašo bbc.com.
Tačiau Lietuvos statistika rodo ką kita. Šių metų vasario 1 d. registruota 31,1 tūkst. 16–29 metų jaunuolių, kuriems suteiktas bedarbio statusas, o tai yra 1,2 tūkst. (4,1 proc.) daugiau nei prieš metus.
Štai vilnietis Kipras (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) paskutiniais studijų metais pradėjo dirbti analitiku įmonėje. Darbo, susijusio su jo studijomis – komunikacijos srities mokslais – Kipras niekada taip ir neturėjo. Jam ši sritis tiesiog neprilipo.
Tačiau analitiko darbas jo taip pat nedžiugino ir 23-ejų metų vaikinas jį metė tada, kai, atrodytų, pinigų reikia labiausiai – parduotuvėse maisto kainos pakilusios į aukštumas, pabrango komunalinės paslaugos, mokesčiai už būsto šildymą.
„Dirbau 1,5 metų, bet galų gale neseniai jį mečiau. Buvau kritęs į emocinę duobę, ėmė kilti egzistenciniai klausimai, supratau, kad šiame darbe negaliu savęs realizuoti, man šitas darbas nepatiko ir atlyginimo užtekdavo padengti tik pačioms svarbiausioms išlaidoms – maistui ir mokesčiams.
Mečiau darbą, kad galėčiau susikoncentruoti į naujus dalykus, išmokčiau naujų įgūdžių, rasčiau labiau patinkantį, geresnį darbą“, – portalui lrytas.lt pasakojo Kipras.
Jis pripažino, kad dėl šio sprendimo net teko išsikraustyti iš nuomoto buto ir grįžti gyventi į tėvų namus.
„Tėvai viską supranta ir palaiko mano sprendimą toliau mokytis.
Šiuo metu jau mokausi grafinio dizaino, šiuos kursus radau padedant Užimtumo tarnybai“, – sakė vilnietis.
Trūksta motyvacijos
Užimtumo tarnybos duomenimis, jaunuoliai iki 29 m. sudarė beveik penktadalį (19,3 proc.) visų vasario 1 d. registruotų darbo neturinčių asmenų. Kiek daugiau nei pusė jų (50,6 proc.) – moterys.
„Pagrindinės jaunimo nedarbo priežastys ir toliau išlieka neįgyta arba įgyta nepakankama profesinė kvalifikacija, praktinės patirties stoka, įgytos kvalifikacijos neatitikimas darbo rinkos poreikiams.
Taip pat pastebima, kad jaunuoliams pritrūksta motyvacijos ir atkaklumo, jie stokoja socialinių kompetencijų bei darbo paieškos įgūdžių, o darbo vietų atžvilgiu turi didelių lūkesčių.
COVID-19 pandemijos sukelti šalutiniai veiksniai, tokie kaip suprastėjusi emocinė savijauta, socializacijos įgūdžiai, nežinomybė karjeros pasirinkimo kelyje tik sustiprina išvardintas nedarbo priežastis“, – portalui lrytas.lt komentavo Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.
Įtakos turi ir sezoniškumas
Pasak personalo paieškos ir atrankos bendrovės „CV-Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės, tokie skaičiai Lietuvoje – normalūs ir niekuo nestebinantys. Jei keliais procentais šių bedarbių padaugėja ar sumažėja – nuo normos stipriai nenukrypstama.
Tendencijos visada išlieka daugmaž tokios pačios – studijų metu dažniau renkamasis 0,25 ar 0,5 etato darbas, o po studijų jau pradedama dirbti pilnu tempu. Situaciją lemia ir sezoniškumas, mat artėjant vasarai, jau balandį ir gegužę ima kristi darbo pasiūlymai vasarai prekybos, turizmo, viešbučių, klientų aptarnavimo, gamybos srityse, populiaru darbintis baruose, kavinėse. Tad jau nuo tada užimtumas ima kiek augti.
Tačiau ir tokiu žiemos laikotarpiu darbo pasiūlymų, anot R.Karavaitienės, nestinga. Nemažai verslų ieško darbuotojų, kad ir be patirties, jie įsipareigoja naujus žmones kolektyve apmokyti patys.
„Darbuotojų trūksta beveik visose srityse, kur besi pirštu, ten jų reikia. Tai kol kas įmonės dar į viską žiūri lanksčiau, stengiasi prisitaikyti prie situacijos ir skelbimuose nurodo, jog patirtis dabar ne būtinybė, o tik privalumas“, – portalui lrytas.lt teigė ji.
Darbas pagal profesiją
R.Karavaitienė paragino apsvarstyti, ar tikrai būtina dirbti su norima profesija nesusijusį darbą.
„Dažniausiai karjera geriau susiklosto tiems, kurie studijuoja tai, kas jiems patinka ir tada praktikos ar darbo vietą renkasi pagal savo specialybę, taip karjeros laiptais kopiama sparčiau.
Bet dažnai tenka matyti atvejus, kada visus ketverius studijų metus žmonės dirbo kokį nekvalifikuotą darbą, o baigę studijas nusprendžia, jog dabar ieškosis darbo pagal turimą išsilavinimą. Bet darbdavys tokių asmenų gyvenimo aprašymuose mato, jog jų patirtis niekaip nesusijusi su būsimu darbu.
Jei atsiranda kandidatų, kurie turi ir išsilavinimą, ir darbo patirtį pagal reikiamą sritį, konkurencinėje kovoje pastarasis nugali.
Todėl visada geriau rinktis darbą pagal specialybę, nors, žinoma, ne visada tai pavyksta, o ir ne visi darbdaviai yra linkę investuoti pinigų ir laiko į jauną žmogų, jį visko išmokyti“, – pripažino R.Karavaitienė.
Anot jos, dažnai su profesija nesusijusius darbus jaunimas renkasi ir tam, kad užsidirbtų pinigų kasdieniams poreikiams, nes kartais su siekiama specialybe susijęs darbas būna mažai apmokamas arba už jį visai nemokama.
Rodikliai – skirtingi
Užimtumo tarnybos duomenimis, didžiausias jaunimo iki 29 m. nedarbas fiksuotas Kaune (10,8 proc.), Akmenės r. (10 proc.), Visagine (9,6 proc.), Vilniuje (9,2 proc.) ir Klaipėdoje bei Jonavos r. (po 8,5 proc.).
Mažiausias – Neringos (3,3 proc.), Pagėgių (3,7 proc.), Klaipėdos r. (4,3 proc.) Skuodo r. (4,6 proc.) ir Utenos r. (4,9 proc.) savivaldybėse.
