Kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, siūloma, kad tokia išimtis galiotų nuo šešto bedarbio išmokos gavimo mėnesio. „Tokiais pakeitimais džiaugtųsi smulkusis verslas, kuris neretai neranda darbuotojų regionuose, mat žmonės bijo netekti išmokų. Ir patys bedarbiai, neprarasdami išmokų galėtų imtis iniciatyvos, išbandyti individualią veiklą ar verslą“, – naujienų agentūrai ELTA sakė vienas iš įstatymo pataisų iniciatorių Seimo narys Tomas Tomilinas.
Siūlomas sprendimas, jo nuomone, mažins ir nelegalų darbą, kai gaudami bedarbio išmoką žmonės uždarbiauja nelegaliai.
„Platesnė, universalesnė parama ne mažina paskatą dirbti, o priešingai – stiprina, motyvuoja ieškoti geresnio darbo, mokytis, kurti verslą arba tiesiog padeda išgyventi sudėtingus laikotarpius. Pakeitimų dėka mažėtų ilgalaikių bedarbių, nes žmonės greičiau integruotųsi į darbo rinką po darbo praradimo“, – sako projekto autoriai.
Šiuo metu darbą praradę asmenys nuo pajamų netekimo yra apsaugoti 9 mėnesius, tiek laiko jie gauna socialinio draudimo nedarbo išmoką.
Kaip akcentuoja T.Tomilinas, visus tuos 9 mėnesius jie negali gauti nė euro pajamų ir jei gaus bent kelių valandų uždarbį arba pradės individualią veiklą, net ir negaudami iš jos pajamų – iš karto praras visas išmokas.
Gelbėjimosi ratas tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 5 metai
Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jie negauna išankstinės pensijos, siūloma prailginti nedarbo draudimo išmokos mokėjimą nuo dabartinių 11 iki 15 mėnesių. Ją siūloma mokėti net ir gaunant papildomas darbo ar verslo pajamas.
Tokias Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai.
Jų nuomone, atskiro dėmesio ir pagalbos nedarbo atveju reikalauja vyresnio amžiaus darbuotojai, kuriems sunkiau įsidarbinti, kurių sveikata ne visuomet leidžia dirbti taip, kaip tikisi potencialus darbdavys.
Įstatymo pataisų iniciatoriai, remdamiesi Užimtumo tarnybos duomenimis, sako, kad tarp ilgalaikių bedarbių, kuriems pagal naujas taisykles suteikiamas „besirengiančių darbo rinkai“ statusas, net 67 proc. yra asmenys virš 50 metų amžiaus. „Iš viso tokių žmonių yra apie 24 tūkst. ir jų nedarbo priežastis toli gražu ne visada yra asmeninės motyvacijos ar įgūdžių stoka“, – sako projekto autoriai.
Šiuo metu vyresni asmenys saugomi nuo pajamų netekimo kaip ir kiti bedarbiai, 9 mėnesius jie gauna socialinio draudimo nedarbo išmoką. Kai iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, nedarbo pašalpa jiems gali būti pratęsta dar 2 mėnesiams iki 11 mėnesių.
„Ši priemonė turi kelis esminius trūkumus – paskutinius jos mokėjimo mėnesius išmoka sudaro labai nedidelę buvusių pajamų dalį ir, svarbiausia, žmogus iki pat išmokos gavimo paskutinės dienos negali ieškotis darbo, nes gavęs pirmą eurą pajamų netenka išmokos. Kiekvienas papildomas nedarbo mėnuo vyresnio amžiaus darbuotojui reiškia dramatišką konkurencingumo praradimą: dėl streso gali sušlubuoti sveikata, prarandama kvalifikacija ir mažėja įgūdžiai, o grėsmė likti amžinu bedarbiu sparčiai auga“, – komentuodamas įstatymo pataisas sako T.Tomilinas.
Jis pastebi, kad didžiulė infliacija, pandemijos ir karo sukrėtimai stumia Lietuvos žmones rinktis išankstinę pensiją, o tai dar labiau mažina būsimas pajamas. Seimo demokratų duomenimis, nuo 2019 metų pasirinkusių išankstinę pensiją padidėjo keturis kartus.
Užimtumo rėmimo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymų pataisas įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas, Zenonas Streikus, Algirdas Butkevičius, Laima Nagienė, Vilija Targamadzė, Linas Kukuraitis, Rima Baškienė, Lukas Savickas, Domas Griškevičius, Zigmantas Balčytis, Saulius Skvernelis.
