Darbo rinka vis kelia iššūkius
„Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų sausį kas dešimtoje įregistruotoje laisvoje darbo vietoje buvo nurodyti užsienio kalbos reikalavimai. Dažniausiai tokie reikalavimai keliami aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Būtinas užsienio kalbos mokėjimas nurodytas kas ketvirtoje registruotoje darbo vietoje aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
Vidutinės kvalifikacijos darbo vietose reikalavimas mokėti užsienio kalbą nurodomas rečiau – 8 proc. visų registruotų darbo vietų vidutinės kvalifikacijos darbams“, – duomenimis dalijosi Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Vilniaus universiteto doktorantė Daiva Mažeikaitė su portalu lrytas.lt dalijosi prielaidomis, kodėl išaugo rusų kalbos reikšmė Lietuvoje. Anot jos, šios kalbos būtinybė viešajame sektoriuje išaugo dėl karo Ukrainoje ir migrantų iš Rytų.
Taip pat situaciją pakeitė ir savanorystė. Vis tik manoma, kad tai yra laikina. Tačiau darbo rinka jau kurį laiką keičiasi.
„Pokyčių darbo rinkoje neabejotinai turėjo atsirasti daug: tiek dėl darbo formos, t.y., nuotolinio darbo „atradimas“ pandeminiu laikotarpiu, kuris, pandemijai pasibaigus, jau niekaip negali sugrįžti į buvusį gana ribotą (Lietuvoje) taikymą (su rezervuotu požiūriu į jo efektyvumą, darbdavio pasitikėjimą darbuotoju), tiek dėl vertybių,“, – dėstė pašnekovė.
Jos teigimu, užsienio tyrėjai jau pastebi – atsiranda tendencija, jog tai, kas ilgą laiką buvo laikoma beveik norma, t.y., viršvalandžiai ir pan. siekiant įrodyti savo, kaip darbuotojo iniciatyvumą ir efektyvumą, užleidžia vietą savotiškam pasyvumui darbe, atliekant tik būtinąsias užduotis, nes saviraiškos būdų vis daugiau yra už darbo ribų.
Tai iš darbdavio pusės reikalauja prisitaikyti prie darbdaviui nepalankios tendencijos.
Kai kur rusų kalbos reikia gerokai labiau
Vertinant pagal ekonomines veiklas, užsienio kalbų mokėjimas būtinas norint įsidarbinti informacijos ir ryšių veiklas vykdančiose įmonėse: daugiau kaip 60 proc. šios veiklos darbdavių registruotų darbo vietų nurodytas reikalavimas mokėti užsienio kalbą, nurodo Užimtumo tarnyba.
Dažniausiai kalbų mokėjimo reikalavimai keliami viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo, vandens tiekimo, nuotekų valymo atliekų tvarkymo ir regeneravimo, finansinės ir draudimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, transporto ir saugojimo veiklas vykdančių darbdavių darbo skelbimuose.
Tačiau ne rusų, o anglų kalba yra dažnesnis reikalavimas iš darbdavių – pusė visų darbo skelbimuose esančių pasiūlymų reikalauja šios kalbos mokėjimo.
Tuo metu 43 proc. darbo skelbimų, kuriuose pažymėti reikalavimai užsienio kalbai, nurodoma rusų kalba, 7 proc. – vokiečių, 2 proc. – lenkų.
„Kas trečiame darbo skelbime, kur kandidatui keliamas reikalavimas mokėti užsienio kalbą, nurodoma ir anglų, ir rusų kalbos“, – paminėjo Užimtumo tarnybos atstovė.
Visgi pastebima, kad didelė dalis jaunimo Lietuvoje puikiai kalba angliškai, dalis moka rusų, vokiečių, prancūzų. Suderinus kalbų mokėjimą ir profesines žinias, Lietuva tampa patraukliu centru užsienio investuotojams.
„Daugėja įmonių, kuriose dirba įvairiausių tautybių žmonės: vieni atvyksta perteikti patirties iš motininių (pagrindinių) įmonių, kiti įdarbinami dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikio, treti – dėl specifinės kalbos mokėjimo. Tokiose komandose paprastai nustatoma tarpusavio bendravimo kalba, kuria dažniausiai tampa anglų kalba“, – informacija dalijosi M.Jankauskienė.
Atkreipiamas dėmesys, kad kalbų mokėjimas tampa būtinybe, o ne pranašumu vertinant kandidatus. „Neretai darbdaviai iš viso atsisako kandidatų, kurie nemoka reikalaujamos užsienio kalbos, tad kalbų mokėjimas ir skaitmeninis raštingumas netrukus taps būtinaisiais gebėjimais“, – sakė ji.
