„Norėdami subalansuoti savo finansų srautus arba užsitikrinti didesnį finansinį saugumą, didžioji dalis gyventojų nurodo šįmet skirsiantys daugiau dėmesio savo finansų planavimui. Visgi daugelis yra įsitikinę, kad tokius jų planus gali sugriauti netikėtos išorinės priežastys ir tik maža dalis mano, kad koją gali pakišti jų pačių disciplinos ar dėmesio asmeniniams finansams trūkumas“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
Pagrindinėmis grėsmėmis, kurios gali sukliudyti tikslui geriau valdyti savo finansus, gyventojai visų pirma išskiria kasdienių priekių ir paslaugų brangimą (54 proc.) bei netikėtas išlaidas (51 proc.), rodo tyrimo rezultatai. Nemažai respondentų taip pat galvoja, kad planus netikėtai sugriauti gali sveikatos problemos (40 proc.).
Pasak J. Bagdanavičiūtės, karo Ukrainoje bei pandemijos poveikio ekonomikai ir asmeniniams finansams grėsmę išskiria 38 proc. respondentų.
Baiminasi pajamų sumažėjimo
Kaip rodo tyrimas, kiek daugiau nei trečdalis gyventojų (36 proc.) planuodami savo finansus gyvena ir pajamų sumažėjimo nuojautomis.
J. Bagdanavičiūtė atkreipia dėmesį, kad tam įtakos turi ir Europos centrinio banko taikomos priemonės, kuriomis siekiama valdyti infliaciją. Su kintamomis palūkanomis susietų paskolinių įsipareigojimų turintys gyventojai jaučia išaugusių paskolų įmokų įtaką savo finansams. Kita vertus, prognozuojama, kad šiais metais ir toliau augs atlyginimai − Lietuvos banko numato 9,1 proc. sieksiantį darbo užmokesčio augimą.
„Žinoma, vidutinio darbo užmokesčio augimas skirtinguose sektoriuose dirbantiems gyventojams nebus vienodas. Tiesiogiai ekonominių sukrėtimų paliestose įmonėse atlyginimų kėlimo galimybės bus labiau ribotos, o tos verslo sritys, kurios yra konkurencingos ir kurių darbuotojai yra paklausūs darbo rinkoje, greičiausiai galės pasiūlyti prognozuojamą ar net didesnį atlyginimų kėlimą šiemet“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.
Tačiau, kaip pastebi finansų ekspertė, bendros ekonomistų prognozės dėl šių metų ekonomikos situacijos yra greičiau optimistinės nei pesimistinės. Todėl baimę dėl galimo pajamų mažėjimo verčiau pakeisti racionaliu mąstymu ir planu, kaip būtų galima didinti savo pajamas.
Daugiau dėmesio savo elgsenai
„Gana simptomiška yra tai, jog tarp galimų trukdžių pagerinti savo finansinę situaciją retas gyventojas išskiria ne išorinius, o savo pačių finansinės elgsenos trūkumus“, − atkreipia dėmesį J. Bagdanavičiūtė.
Remiantis tyrimu, vos 12 proc. respondentų mano, kad išsikeltų finansinių tikslų pasiekti gali nepavykti dėl asmeninės disciplinos trūkumo. Tokia pati gyventojų dalis nurodo, kad kliūtimi gali tapti atsiradę kiti prioritetai, dėl kurių finansų planavimą gali tekti atidėti vėlesniam laikui.
„Tiesa ta, kad neretai mūsų norui sumaniau leisti pinigus koją pakiša ne kas kita, kaip mūsų pačių ydinga finansinė elgsena – prastas finansų planavimas, plano nesilaikymas, spontaninės išlaidos. Ir dažnai tai net nepriklauso nuo gaunamų pajamų dydžio − besiskundžiančių, kad gyvena nuo algos iki algos ir niekaip nesugeba sutaupyti, rasime ir tarp vidutines ar didesnes nei vidutines pajamas gaunančių žmonių“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto ekspertės, negebėjimas dalį pajamų atsidėti finansų rezervui ar skirti investavimui yra ženklas, kad kruopštesnis finansų planavimas tikrai nepakenktų.
