„Gyventojams platinami investavimo produktai turi būti aiškūs, suprantami ir atitikti jų poreikius. Lietuvos banko atlikto slaptojo pirkėjo tyrimas atskleidė reikšmingų investicinio gyvybės draudimo platinimo trūkumų. Teikiame savo pasiūlymus, kaip tobulinti reguliavimą, kad vartotojai įsigytų jų poreikius atitinkantį produktą, o susidariusios spragos būtų panaikintos“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta
2021 m. Lietuvos banko atlikta vartotojų apklausa parodė, kad investicinis gyvybės draudimas yra vienas mažiausiai suprantamų iš visų draudimo rūšių. Tai sudėtingas, rizikingas ir brangus produktas.
Prieš jį įsigyjant būtina tinkamai įvertinti, ar gyventojams jis tikrai tinkamas, kadangi, priklausomai nuo pasirinkto produkto ir draudiko, tiesioginiai ir netiesioginiai atskaitymai gali sudaryti nuo 20 iki 51 proc. sumokėtų draudimo įmokų, o sukaupta suma gali būti mažesnė už sumokėtas įmokas.
Vis dėlto investicinio gyvybės draudimo pardavimai didėja – pavyzdžiui, 2021 m. sudaryta beveik 50 tūkst., o 2022 m. – 51 tūkst. sutarčių. Iš viso investicinį gyvybės draudimą yra įsigiję daugiau nei 400 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Platinant investicinį gyvybės draudimą, dominuoja draudimo agentai – per juos sudaroma apie 70 proc. naujų sutarčių. Pagrindinis šių agentų pajamų šaltinis – komisinis atlygis už sudarytą sutartį. Tai sudaro sąlygas kilti interesų konfliktui – investicinį gyvybės draudimą platinantys agentai turi didelių finansinių paskatų parduoti produktą, kuris gali neatitikti gyventojų poreikių.
Slaptojo pirkėjo tyrimo metu buvo atlikta 80 slaptųjų pirkimų iš aštuonių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajone veikiančių draudikų, taikant du scenarijus.
Nustatyta, kad beveik 40 proc. atvejų slaptiesiems pirkėjams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis IGD produktas. Be to, ne visada buvo renkama informacija, būtina kliento poreikiams ir produkto priimtinumui nustatyti.
Nustatyta atvejų, kai atskleidžiama nepakankamai ikisutartinės informacijos (pvz., nepateikiamas pagrindinės informacijos dokumentas, nėra atskleidžiama informacija apie investavimo kryptis), tačiau itin akcentuojama galimybė pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
Lietuvos bankas, įvertinęs slaptojo pirkėjo rezultatus ir gerąją užsienio patirtį, siūlo inicijuoti Draudimo įstatymo pakeitimus, kurie nebeleistų draudikams mokėti komisinį atlygį ar nepiniginę naudą už IGD sutarčių platinimą. Tam tikri ribojimai arba visiškas draudimas mokėti komisinį atlygį už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimą yra įtvirtinti dešimtyje Europos Sąjungos (ES) valstybių (Airijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vengrijoje).
Taip pat siūloma nustatyti, kad produkto tinkamumo vertinimas ir rekomendacijų teikimas būtų privalomas parduodant investicinį gyvybės draudimą. Tokios praktikos laikosi aštuonios ES valstybės (Čekija, Graikija, Italija, Lenkija, Liuksemburgas, Rumunija, Slovakija ir Vengrija).
Siekdamas padėti rinkos dalyviams, Lietuvos bankas ketina parengti gaires dėl IGD produktų platinimo. Jose būtų aptarta, kaip tinkamai nustatyti vartotojų poreikius, produkto tinkamumo ir priimtinumo vertinimą ir atskleisti ikisutartinę informaciją. Taip pat Lietuvos bankas peržiūrės ikisutartinės informacijos atskleidimo reikalavimus, siekdamas paprastesnės ir aiškesnės informacijos vartotojui.
Jau įsigijusiems investicinį gyvybės draudimą Lietuvos bankas rekomenduoja įvertinti, ar turima sutartis atitinka poreikius ir lūkesčius. Tam siūloma peržiūrėti sutarties dokumentus ir gautas metines ataskaitas, sukaupto kapitalo sumą, pasirinktos investavimo krypties ilgalaikę grąžą, įtrauktų draudimo apsaugų sumas ir jų kainą.
Jei dabartinė IGD sutartis netenkina ar kyla klausimų, derėtų kreiptis į draudimo įmonę. Jei draudikas neatsakytų arba jo atsakymas vartotojo netenkintų, tokiu atveju jis galėtų nustatyta tvarka kreiptis į Lietuvos banką.
