„Sodra“ suskaičiavo, kiek uždirba lietuviai: infliacijos nepavijome, tūkstančių žmonių atlyginimai net nesiekia MMA

Kaip žurnalistams ketvirtadienį sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė, nominalus darbo pajamų augimas nepasivijo kylančių kainų, tačiau bent iš dalies leido jas kompensuoti.

Ketvirtąjį 2022 metų ketvirtį vidutinės, visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais, padidėjo 208 eurais ir siekė 1 844 eurus neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 119 eurų iki 1 153 eurų.

„Darbo užmokesčio augimą lėmė minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas 13,7 proc., ekonomikos augimas“, – teigė K.Zitikytė.

Vis dėlto, pasak jos, metinė infliacija siekė virš 20 proc. 

Praėjusias metais pajamos labiausiai augo aukštą pridėtinę vertę kuriančiose ekonomikos veiklose: finansų ir draudimo, techninėje, informacijos ir ryšių. Čia dirbančiųjų pajamos augo nuo 18 iki 20 proc. Taikomųjų programų kūrėjų vidutinės darbo pajamos padidėjo apie 19 proc. iki 3 700 eurų, reklamos specialistų – taip pat apie 19 proc. iki 2 530 eurų.

„Virš 3 tūkst. eurų algą prieš mokesčius lapkritį gavo apie 12 proc. apdraustųjų. Iki 800 eurų gavo 18 proc. apdraustųjų. Ir tų, ir tų atlyginimai augo apie 13 proc.“, – aiškino K.Zitikytė.

Vadinasi, atotrūkis tarp tų, kurie uždirba daugiausiai, ir tarp tų, kurie mažiausiai, nepasikeitė. Penktadalio daugiausiai uždirbančių apdraustųjų nominalios darbo pajamos yra 6,4 karto didesnės nei penktadalio apdraustųjų, kurių darbo pajamos pačios mažiausios.

Tuo metu viešajame sektoriuje nominalios darbo pajamos labiausiai didėjo švietime – 15 proc. iki 1 618 eurų.

Palyginti su kitomis sritimis, nominalios darbo pajamos mažiausios aptarnavimo ekonominėse veiklose: administracinėje ir aptarnavimo, kur veikia apsaugos tarnybos, darbuotojų įdarbinimo įmonės, uždirbama vidutiniškai 1 178 eurus, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 949 eurus.

„Nepaisant energetinės krizės ir kitų sunkumų, su kuriais susidūrė verslas praeitų metų pabaigoje, apdraustųjų skaičius augo. Nedarbo išmokos gavėjų padidėjimas metų pabaigoje buvo nulemtas sezoniškumo“, – vertina K. Zitikytė.

Tiesa, daugiausia apdraustųjų turinčiose ekonominėse veiklose pernai darbuotojų skaičius augo lėčiau nei kitur, pavyzdžiui, transporto ir saugojimo veikloje padidėjo 2 tūkst. žmonių (1,4 proc.).

Vis dėlto Lietuvoje dalies gyventojų atlyginimai net nesiekia MMA. Tokių žmonių analizuojamu laikotarpiu buvo apie 100 tūkst., t. y. 9 proc. apdraustųjų. Tarp jų apie 58 tūkst. žmonių turi lengvatą nemokėti įmokų iki MMA, o apie 19 tūkst. sirgo apie mėnesį, tad realiai mažesnes nei minimalias pajamas turėjo apie 24 tūkst. žmonių.

Daugiausia tokių žmonių, kurių atlyginimai nesiekia MMA, gyvena Visagino, Pagėgių, Šilutės, Kelmės rajonuose. Mažiausiai – Vilniuje.

„Sodra“ taip pat pabandė įvertinti, kuriose veiklose dirbant didesnė tikimybė susidurti su nedarbu. Tarp jų – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, administracinė ir aptarnavimo veiklos.

„Mažiausia tikimybė susidurti su nedarbu – švietimo ir žmonių sveikatos priežiūros veiklose. Didesnė dalis čia dirbančiųjų yra vyresnio amžiaus. Šiandien vyresni darbo rinkos dalyviai lieka šiose veiklose, nes nėra kam jų pakeisti“, – aiškino specialistė.

Ji įvardijo ir kuriuose Lietuvos miestuose vidutinės apdraustųjų pajamos buvo didžiausios, o kuriuose – mažiausios. Čia pirmauja Neringos, Vilniaus, Kauno miestai ir rajonai. Mažiausias vidutinis atlyginimas – Kalvarijos ir Kelmės savivaldybėse.

Palyginti, Vilniaus draudžiamųjų pajamų vidurkis (2 141 euras) ir visų kitų savivaldybių vidutinės apdraustųjų pajamos (1 458 eurai) skiriasi 47 proc.

Pajamų vidurkis dešimtyje savivaldybių, kuriose vidutinės apdraustųjų pajamos mažiausios (1 308 eurai), 40 proc. atsilieka nuo dešimties savivaldybių, kuriose pajamos didžiausios (vidurkis 1 829 eurai).

Vilniuje didžiausias darbo pajamas – virš 3 000 eurų neatskaičius mokesčių – uždirba 23 proc. visų apdraustųjų. Mažiausiai uždirbančiuose rajonuose šis rodiklis siekia 5 proc. Savivaldybėse, kuriose vidutinės apdraustųjų pajamos mažiausios, 23 proc. darbuotojų uždirba mažiau nei 800 eurų, kai šalies vidurkis – 18 proc. apdraustųjų.

Vis dėlto rajonuose mažesnis darbo pajamų atotrūkis tarp apdraustųjų: sostinėje jis siekia 7,8 karto, o rajonuose – apie 4,6 karto.

Socialinio draudimo išmokos didėjo taip pat sparčiai, kaip kilo gyventojų darbo pajamos: per metus vienos dienos ligos išmoka padidėjo 11 proc., vaiko priežiūros išmoka – 11 proc., nedarbo išmoka – 10 proc.

Pensijų didėjimas buvo sparčiausias per pastaruosius septynerius metus ir siekė 13,8 proc.

„Prie šio augimo prisidėjo ir papildomas pensijų indeksavimas pernai metų viduryje. Be jo pensijos didėjimas per metus būtų siekęs tik 8,5 proc.“, – pastebėjo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.

Tačiau atsiranda vis daugiau savivaldybių, kuriose auga išmokų gavėjų skaičius. 

„Miestuose, kur pajamos didžiausios, dešimčiai apdraustųjų tenka penki pensijos gavėjai. Miestuose, kur pajamos mažiausios, dešimčiai apdraustųjų tenka aštuoni pensijos gavėjai“, – pabrėžė K.Zitikytė.

Tai primena apie rimtą problemą – prastėjančią demografinę padėtį tiek mažesniuose miestuose ir rajonuose, tiek visoje Lietuvoje.

„Tikėtina, kad ir toliau vienose savivaldybėse daugės įmokų mokėtojų, kitose – išmokų gavėjų. Savivaldybių „donorių“ ir savivaldybių „gavėjų“ kūrimasis socialiniam draudimui savaime nebūtų problema. Tačiau nerimą kelia besikeičiantis išmokų gavėjų ir įmokų mokėtojų santykis.

Šiandien sistema dalį prarastų pajamų sėkmingai kompensuoja. Kai išmokų gavėjų skaičius augs, o įmokų mokėtojų mažės, kils klausimas, kaip sistema turėtų veikti toliau“, – pastebėjo K. Zitikytė.