Indėlių palūkanos auga sraigės greičiu: gyventojams turi rekomendaciją, ką reikėtų daryti su pinigais Kas nutiktų su pinigais bankrutavus bankui

2023 m. vasario 22 d. 08:26
Kritikos strėlės į bankus dėl mažų indėlių palūkanų jau skrieja ne tik iš gyventojų, bet ir Lietuvos banko. Mažieji bankai palūkanas pakėlė daugiau, tačiau dalis didžiųjų – vis dar vangūs. Ekspertai paaiškino, kodėl matome būtent tokius skaičius ir kas nutinka finansų įstaigos, kurioje laikomi indėliai, bankroto atveju.
Daugiau nuotraukų (5)
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, atotrūkis tarp paskolų ir indėlių palūkanų vis didėja, kartu tai didina bankų pelnus. Visa tai, anot jo, gali užsitęsti ilgiau nei kitose šalyse.
LB teigimu, šį atotrūkį didina didelė koncentracija rinkoje, menkas taupymo priemonių pasirinkimas, ribotas finansinis raštingumas.
Tačiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijuje“ yra sakęs, jog neverta tikėtis, kad paskolų palūkanos susilygins su indėlių: „Nežinau, ar kada nors taip buvo kurioje nors šalyje. Manau, kad taip niekada nebuvo ir niekada nebus.“
Indėlių palūkanos juda lėtai
Terminuotųjų ir kaupiamųjų indėlių palūkanas SEB bankas padidino vasario 4 d.
Dabar 6–8 mėn. terminuotųjų indėlių eurais metinė palūkanų norma siekia 0,80 proc., 9–11 mėn. – 1 proc., 12–23 mėn. – 1,25 proc., 24–36 mėn. – 1,5 proc. Šios palūkanos taikomos naujų verslo ir privačių klientų terminuotųjų indėlių eurais sutartims.
„Gyvenant neigiamų palūkanų aplinkoje gyventojai didžiuosiuose bankuose buvo pamiršę terminuotuosius ir kaupiamuosius indėlius ir pinigus laikė tiesiog banko sąskaitose, tačiau susidomėjimas indėliais grįžta. Europos Centriniam Bankui (ECB) keliant bazinių palūkanų normas, jas nuosekliai keliame ir mes – už terminuotąjį ir kaupiamąjį indėlį“, – teigė Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Šiaulių bankas indėlių palūkanas koregavo vasario 6-ąją ir jos didesnės nei SEB banke.
Populiariausios 1 metų trukmės indėlio „Plius“ (neatšaukiamo) palūkanos dabar siekia 1,75 proc., 2 metų trukmės indėlio „Plius“ palūkanos didėjo iki 2 proc. Sudarant indėlio sutartį 48 mėn. ir ilgesniam laikotarpiui, metinė palūkanų norma siekia 3 proc.
Pasak Šiaulių banko, ar palūkanos bus dar kartą peržiūrimos ateityje, priklausys nuo klientų elgesio ir bendros palūkanų situacijos visoje Europoje.
Nuo spalio „Luminor“ banke terminuotojų indėlių eurais palūkanų normos, priklausomai nuo indėlio laikotarpio, siekia iki 2 proc. Nuo vasario 1 d. bankas pakėlė ir taupomosios sąskaitos palūkanų normas – dabar jos siekia 0,5 proc.
„Swedbank“ terminuotojų indėlių palūkanas peržiūrėjo vasarį. Šiuo metu 6 mėn. indėlių palūkanos siekia 1 proc., 12 mėn. – 1,5 proc., 24 mėn. – 2 proc.
Mažesnės finansų įstaigos siūlo didesnes palūkanas. Štai „Inbank“ už 6 mėn. terminuotąjį indėlį siūlo 1,3 proc. palūkanas, už 12–18 mėn. – 2,6 proc., 24 mėn. – 3 proc., 36–48 mėn. – 3,3 proc. Palūkanas paskutinįkart jie kėlė lapkričio 15 d. „Inbank“ stebi rinkos situaciją, palūkanų pokyčius žada ir artimiausiu metu.
„Mano bankas“ palūkanas koregavo dar šiemet – sausio 11 d. Už populiariausio 12 mėn. terminuotosius indėlius moka 2,9 proc. palūkanas, už 24 mėn. – 3,1 proc., už 36 mėn. – 3,2 proc.
„Nustatydami indėlių palūkanas atsižvelgiame į finansavimo poreikį, konkurencinę aplinką bei klientų elgesį – situaciją vertiname kompleksiškai, nes konkuruojame ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Ispanijos bei kitų šalių rinkose“, – portalui lrytas.lt komentavo „Mano banko“ generalinė direktorė Giedrė Blazgienė.
Bankai turi per daug pinigų
Eivilė Čipkutė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė, vangų indėlių palūkanų augimą didžiuosiuose bankuose aiškina tuo, kad Lietuvos finansų sistemos likvidumas šiuo metu yra perteklinis, kitaip tariant, bankų sistemoje cirkuliuoja daugiau pinigų, nei reikalinga visiems kasdieniams įsipareigojimams padengti.
„Paskolų ir indėlių santykis praėjusių metų trečiąjį ketvirtį sudarė 63,5 proc.: bankų išduotų paskolų portfelis sudarė 25 mlrd. eurų, o kredito įstaigose laikomų indėlių suma – net 35 mlrd. eurų.
Susiklosčius tokioms sąlygoms papildomi pinigai finansų ir kredito sektoriui nėra reikalingi, o būtent pasiūlos ir paklausos dėsnis reguliuoja indėlių palūkanų dydį“, – portalui lrytas.lt teigė ji.
Tad prieš padedant indėlį E.Čipkutė rekomenduoja įvertinti skirtingų rinkos dalyvių pasiūlymus.
Kas nutinka bankrutavus finansų įstaigai?
Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito unijos yra Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyviai. Juose laikomi mažmeninių indėlininkų ir įmonių indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Tad finansų įstaigos bankroto ar nemokumo atveju indėlininkams būtų išmokamos draudimo išmokos.
Taip nutiko ir „Snoro“ bankroto atveju. Buvo nurodyti bankai, kuriuose galima atsiimti draudimo išmokas. Fiziniai asmenys turėjo kreiptys į SEB banką, juridiniams asmenims numatyta keletas bankų, priklausomai nuo apskrities.
„Indėlių ir investicijų draudimo“ atstovai portalui lrytas.lt nurodė, jog indėlininkams iš viso buvo priskaičiuota 1 196,9 mln. eurų. Ne visi išmokas iki numatyto laiko atsiėmė – paimta 1 184,5 mln. eurų. Likę pinigai grąžinti į Indėlių draudimo fondą.
Indėlininko teisė į indėlių draudimo išmoką galioja 5 metus nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos. Bankrutavus „Snorui“ licencija atšaukta 2011 m. lapkričio 24 d. ir draudimo išmokos baigtos mokėti lygiai po 5 metų – 2016 m. lapkričio 24 d.
Jei dėl išmokų kreiptasi po numatytos dienos, tokie prašymai nebuvo tenkinami.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.