Portalas lrytas.lt palygino keleto pagrindinių operacijų įkainius visose trijose Baltijos šalyse veikiančiuose SEB, „Swedbank“ ir „Luminor“ bankuose. Paaiškėjo, kad kainos – gan panašios, o Lietuvoje dažnu atveju net pigiausios. Brangiausiai susimokėti turi latviai.
„Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga“ „Swedbank“ banke Lietuvoje kainuoja 1,37 euro per mėnesį. Latvijoje tokia pat paslauga kainuoja beveik dvigubai brangiau – 2,20 euro, Estijoje – 1,50 euro. Planas „Patogu“ Lietuvoje kainuoja 1,30 euro per mėnesį, o Latvijoje – 2,90 euro. Estijoje analogiško plano nėra.
Pagrindinės paslaugos Latvijoje brangiausios ir „Luminor“ banke – už kortelės išdavimą latviai moka 4 eurus, lietuviai ir estai ją gauna nemokamai; už papildomą kortelę lietuviai per mėnesį moka 1 eurą, o latviai ir estai – atitinkamai 1,3 euro ir 1,5 euro. Vienodai mokama už kortelės keitimą – visose trijose šalyse po 5 eurus.
Preliminarus lyginimas taip pat rodo, kad SEB paslaugų krepšelių kainos Lietuvoje yra mažesnės arba tokios pat, kaip Latvijos ir Estijos rinkose.
Kodėl kaina skiriasi?
Tad kas lemia tokią skirtingą kainą, nors tiek bankas, tiek regionas, rodos, toks pats?
„Banko įkainių dydžiui įtakos turi šalyje esantis paslaugų ir prekių kainų lygis, skirtinga mokestinė aplinka. Teikiamų paslaugų įkainių dydį gali nulemti ir galimybės pritaikyti bendrus sprendimus keliose šalyse vienu metu.
Kai sprendimams įgyvendinti reikalingos skirtingos priemonės kiekvienoje šalyje, įkainiai gali skirtis. Pavyzdžiui, banko mokėjimo kortelės gaminamos centralizuotai, tačiau siuntimo ir pristatymo paslaugas kiekvienoje šalyje teikia kiti paslaugos tiekėjai, kurių kainodara nėra vienoda, todėl kainos gali būti skirtingos“, – portalui lrytas.lt sakė „Luminor“ banko Sąskaitų ir indėlių grupės vadovė Aušrinė Mincienė.
„Baltijos šalyse veikia atskiri SEB banko bankai, klientams siūlantys skirtingus, vietos rinkai pritaikytus paslaugų pasiūlymus. Daugiausia tai lemia Lietuvoje nusistovėjusi praktika“, – komentavo ir SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Pagal Mokėjimų įstatymą, Lietuvos bankui pavesta kiekvienais metais nustatyti maksimalų mėnesinį komisinį atlyginimą už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, kuri apima būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelį.
2022 m. spalio mėn. Lietuvos banko valdyba sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą – nuo 2023 m. sausio 1 d. ji negali būti didesnė nei 1,37 euro, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – nei 0,68 euro per mėnesį. 2022 m. galiojusi kaina atitinkamai buvo 1,45 ir 0,72 euro.
Kaip portalui aiškino Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius, mokėjimo paslaugų krepšeliai užtikrina vartotojams galimybę naudotis reikalingomis mokėjimo paslaugomis už fiksuotą mėnesio kainą.
„Vartotojai gali pasirinkti, ar naudotis pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšeliu – tuo, kurio maksimalią kainą tvirtina Lietuvos bankas, ar visgi pasirinkti kitus mokėjimo paslaugų teikėjų siūlomus krepšelius priklausomai nuo savo poreikių.
Į pastaruosius dažnai būna įtraukta ir daugiau paslaugų, nei reikalaujama pagal pagrindinės mokėjimo sąskaitos reguliavimą. Įvairiais mokėjimo paslaugų krepšeliais naudojasi apie du trečdalius sąskaitas turinčių asmenų“, – tikino jis.
Kiekvienas bankas nustato savo paslaugų įkainius individualiai ir pats parenka datą, nuo kurios juos taiko.
„Pagal teisės aktų reikalavimus apie numatomus pokyčius turi informuoti vartotojus ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų. Dėl lyginimo su kitomis Baltijos šalimis, tai kitose Baltijos šalyse nėra reguliuojamos kainos krepšelių taip kaip Lietuvoje. Vis dėlto mokėjimo paslaugų krepšeliai vartotojams Lietuvoje, 2022 m. pradžios duomenimis buvo pigiausi Lietuvoje“, – tvirtino T.Karpavičius.
Vis tiek brangiau nei skandinavai
Visgi nors iš Baltijos šalių už bankų paslaugas ir mokame mažiausiai, pasak Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidento Mariaus Jansono, yra ir kita medalio pusė. Pabaltijys – regionas, kuriame skandinaviški bankai pralobsta daugiausiai.
„Skandinaviškiems bankams čia sekasi geriausiai, nes jų pelnai dideli. Skandinavijoje nebūna, kad jie užsikeltų tokias kainas, ten kitokia kultūra. O Lietuvoje žmonės kantrūs – pasiskundžia, bet toliau moka.
Kai ateina didelis bankas, jis nežiūri atskirai į Lietuvą, Estiją ar Latviją, jis žiūri į visą regioną. Kai palyginome bankų maržas, Lietuva, Latvija ir Estija moka brangiausiai. Bet žmonės vis tiek nenori pinigų perkelti kitur.
Čia kalti ne tik bankai. Bankai ima tiek pinigų, kiek jiems leidžia žmonės. Bet pas mus tik kai viskas dega, tada kažkokie sprendimai priimami. Bet jau būna per vėlu – jau užsidirbo milijardą“, – piktinosi M.Jansonas.
Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, „SEB“ ir „Luminor“. „Swedbank“ pelnas Lietuvoje pernai siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m. „Luminor“ pelnas visose Baltijos šalyse pernai siekė 124,7 mln. eurų ir buvo 67 proc. aukštesnis nei metais anksčiau. „SEB“ pernai spalio pabaigoje skelbė, kad 2022 m. sausį–rugsėjį uždirbo 113,8 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei analogišku metu 2021 m.
Dėl išaugusių palūkanų normų Lietuvos komerciniai bankai šiemet galėtų gauti apie 1 mlrd. eurų pelno, kai įprastai jis būna apie 300–400 mln.
