Yra kelios formulės, kuriomis žmonės vadovaujasi priimdami asmeniškai jiems teisingą sprendimą pirkti ar nuomotis būstą.
Pirmuoju atveju, ypač jei nuomos mokestis ir mėnesio paskolos įmokos suma yra panašaus dydžio, klientai nusprendžia imti būsto paskolą ir tapti nekilnojamojo turto savininkais.
Antruoju atveju žmonės pasiskaičiuoja, kad, pavyzdžiui, už būsto paskolą 25-eriems metams, per visą jos išmokėjimo laikotarpį, palūkanų suma gali sudaryti papildomai 60–80 proc. visos būsto paskolos sumos. Tokiais atvejais klientai nusprendžia savęs neapsunkinti ir gyventi finansiškai neįsipareigoję.
Visgi, galutinis sprendimas pirkti ar nuomotis būstą turi būti priimtas įvertinus asmenybės ypatumus ir pasirinktą gyvenimo būdą.
Kintantis gyvenimo būdas
Pasikeitę gyvenimo įpročiai: nuotolinis darbas, tapęs kone norma, daugiau kelionių, žiemojimas užsienyje, mažėjantis šeimos narių skaičius prisideda prie žmonių sprendimo ne pirkti, o nuomotis būstą.
Nuomininkai sako, kad nuomojantis galima užsitikrinti geresnes gyvenimo sąlygas: gyventi didesnio ploto būste ar geresnėje miesto vietoje, neišleisti pinigų degalams, lengvai keisti gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į darbo vietos pasikeitimus, užsitikrinti geresnę gyvenimo kokybę tiesiog keičiant nuomojamus butus.
Kita vertus, nuoma brandesniame amžiuje Lietuvoje skamba gana kontroversiškai, bet finansiškai tai tikrai galėtų būti puikus sprendimas: pardavus nekilnojamąjį turtą, lėšas skirti ne tik nuomai, bet ir kokybiškam gyvenimui.
Vis dėlto, gyvenimas nuomojamame būste yra apribotas laisvės priimti sprendimus ir įsikurti kaip norisi, ne visi nori investuoti savo lėšas gerindami būsto būklę, kyla konfliktų su nuomotojais ir situacijų, kuomet nuomojamą būstą tenka keisti ne savo noru.
Taip pat sumokama nuoma nėra investicija, kurią vėliau galima panaudoti pardavus turtą.
Rekomenduojama pradėti nuo mažesnio
RATO kredito unijos kredito rizikos valdymo vadovė Vita Andrikytė sako, kad nuoma dažnai būna laikinas sprendimas tiems asmenims, kurie taupo būsto paskolos pradiniam įnašui.
„Pradinis įnašas ir kliento mokumas – svarbiausios sąlygos, reikalingos gauti būsto paskolą. Kartais sukaupti reikiamą pinigų sumą užtrunka ilgiau negu norėtųsi. Jei matome, kad klientui atėmus paskolos įmokas lieka ribinės pajamos kasdienėms reikmėms, visada siūlome mažinti paskolos sumą, įsigyti būstą kitoje miesto lokacijoje arba mažesnio ploto“, – sako pašnekovė.
Finansų specialistų patarimai, galbūt, ne visada skamba maloniai klientams, bet turima ilgametė patirtis rodo, kad geriau pradėti nuo mažesnės būsto paskolos, o pagerėjus finansinei padėčiai – keisti gyvenamąjį būstą į erdvesnį ir padidinti paskolą.
„Dabartinės palūkanų normų didėjimo tendencijos parodė, kad klientai jau pamiršo, kad būsto paskolų palūkanų normos turi tendenciją ne tik mažėti, bet ir didėti, todėl tos paskolos, kurios buvo paimtos skolinantis atsakingai, turi mažesnę neigiamą įtaką šeimos biudžetui“, – pastebi RATO kredito unijos kredito rizikos valdymo vadovė.
Pradžioje – santuoka, tik tada – bendri finansiniai įsipareigojimai
Pašnekovė priduria, kad kartais labai norisi rekomenduoti nesusituokusioms poroms, kurios vietoje nuomos nusprendžia imti paskolą, nes taip labiau apsimoka, pirmiausia susituokti, o tik po to imti paskolą arba sutartyse labai aiškiai aprašyti turto pasidalijimą atskirose sutartyse išsiskyrimo atveju ne santuokoje.
Deja, finansų įstaigų darbuotojai, kaip ir advokatai, savo praktikoje susiduria su daug istorijų, kai buvę bendraskoliai skirdamiesi nepasidalija lėkštutės ir gėlių vazonų.
Be to, pasitaiko situacijų, kai jaunos poros arba grįžę emigrantai sostinėje negauna norimo darbo, neįsitvirtina čia, grįžta gyventi į regioną ar užsienio šalį, todėl pirmiausia vertėtų pagyventi nuomojamame būste, o tik po to priimti sprendimą įsigyti nuosavą.
