Ekspertų išvados neįtikino
Pusamžė klaipėdietė odinę striukę įsigijo 2018 metų vasarą už 273 eurus. Po pusantrų metų drabužis natūraliai nusidėvėjo, apsitepė labiausiai liečiamose vietose ties apykakle, rankogaliais, prie užtrauktuko, suplyšo apačia, nusitrynė oda.
Po trejų metų moteris praradusią formą striukę nunešė į „LoMindos“ valyklą. Nuėjusi atsiimti rūbo pamatė, kad jis sugadintas. Klientė sutiko su valyklos siūlymu bandyti kažkaip atnaujinti viršutinį odos sluoksnį, bet rezultatas buvo dar prastesnis. Dėl kompensacijų darbuotojai nesileido į kalbas.
Tada klientė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Pastaroji nusprendė, kad valymo paslauga atlikta netinkamai, todėl klientei turi būti atlyginta už sugadintą striukę – 100 eurų drabužio vertės ir 38,96 eurų valymo išlaidų.
„LoMinda“ su VVTAT išvada nesutiko – esą viskas buvo padaryta tinkamai, klientė reiškia nepagrįstas pretenzijas. Drabužių valykla jai nepalankų tarnybos sprendimą apskundė Klaipėdos apylinkės teismui tikėdamasi išspręsti ginčą savo naudai.
Įmonės požiūriu, nėra pagrindo teigti, jog klientei suteikta nekokybiška ar netinkamai paslauga. Juolab, kad jos drabužis valytas pagal tą pačią technologiją su kitų klientų rūbais, iš kurių pretenzijų nesulaukta.
Pasiūlė keiptis į pardavėjus
Teisme „LoMindos“ atstovai aiškino, kad profesionaliai valo kilimus, pūkus, odines striukes, kailius. Ir šiuo atveju sudarant paslaugų sutartį klaipėdietei, kaip ir kitiems valyklos klientams, buvo suteikta informacija ir apie tai, kokių pasekmių galima tikėtis.
Striukės savininkei paaiškinta, kad odiniai daiktai, juos valant, skalbiant arba atnaujinant, gali pasikeisti – jų struktūra ir spalva gali skirtis nuo pradinės. Moteris, įspėta apie galimas valymo pasekmes, užsakymo kvite pasirašė prisiimanti drabužio sugadinimo riziką.
Pasirodo, klaipėdietės striukės oda buvo brokuota. Valyklos darbuotojai jai telefonu išsamiai paaiškino, kad dėl nekokybiškos odos dažai nuo jos atšoka kaip „lupena“. Vienspalves striukes paversti margaspalvėmis nelengva, nebent dažai visur būtų tolygiai nusilupę.
Klientei pasiūlyta kreiptis į nekokybišką prekę įbrukusius pardavėjus. Tačiau parduotuvė, kurioje ji įsigijo striukę, jau bankrutavusi. Moteris prašė „gelbėti rūbą", bent jau pabandyti, bet nieko neišėjo: senieji dažai nenusivalė, naujieji vienur kibo į odą, kitur ne.
Labiausiai nuo dėvėjimo ir trynimo pažeistos striukės vietos suplonėjo ir plyšo. Už pakartotinį drabužio valymą moteriai mokėti nereikėjo.
Įspėjo apie riziką ir tiek žinių?
Teisme klaipėdietė neneigė, kad „LoMinda“ ją įspėjo dėl valymo rizikos, tačiau informacijos, pasak jos, buvo per mažai, o darbų sutartyje nurodyti tik valyklai naudingi „apsidraudėliški“ įspėjimai dar nereiškia, kad ji gali numoti ranka į paslaugomis nepatenkintų klientų pastabas, nereaguoti į jų pretenzijas dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
„Priešingu atveju cheminio valymo paslaugų teikėjai nebūtų suinteresuoti ir nesistengtų kruopščiai atlikti savo pareigų, naudotų bet kokias technologijas ar tiesiog jas bandytų, nejausdami jokios atsakomybės už darbą“, – tvirtino klaipėdietė.
„LoMindos“ atstovai savo ruožtu teigė, jog visame pasaulyje odos gaminiai valomi be kažkokių šimtaprocentinių paslaugų kokybės garantijų, klientai įspėjami, kad striukės ir kitokie drabužiai gali trauktis, keisti atspalvius, plyšti ir pan.
„Jos striukė nebuvo kokybiška, galbūt brokuota, po pirmojo valymo atsilupo dažai. Klientei patarta kreiptis į pardavėjus – tokiais drabužiais negalima prekiauti. Jie turėtų pakeisti striukę arba sugrąžinti pinigus pirkėjai“, – teisme kalbėjo „LoMindos“ advokatas.
Byla brangesnė nei striukė
Advokatas pažymėjo, kad toks siūlymas klientei siūlymas netiko, esą ji pati primygtinai prašiusi kažką padaryti: „Jos odinė striukė valyta triskart pagal specialią technologiją, po to atnaujinama du kartus jau nebe mašinomis, o rankiniu būdu“.
Išklausęs ieškovų ir atsakovų argumentus apylinkės teismas stojo klientės pusėn. Konstatuota, kad „LoMinda“ už sugadintą striukę jai turi atlyginti 100 eurų žalą, už sumokėtas cheminio valymo paslaugas – 38,96 euro.
Be to, įmonė dar įpareigota padengti atsakovės bylinėjimosi teisme išlaidas – 423,50 euro. Ši suma yra kone dvigubai didesnė nei civilinio ginčo objektas – valant sugadinta odinė striukė.
Išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą aukštesnės instancijos Klaipėdos apygardos teismas ankstesnio sprendimo nepakeitė.
