Kai statybų bendrovei ėmė atstovauti advokato padėjėju įsidarbinęs buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) valdybos viršininkas, ši jau išnagrinėta byla pirmą kartą Lietuvos teismų istorijoje buvo ne tik vėl priimta, bet ir iš naujo išnagrinėta ir laimėta.
O ginčą išsprendusi Vilniaus apygardos teismo teisėja praėjus dienai po nutarties paskelbimo išėjo į pensiją.
Šią galbūt istorine tapsiančią bylą pralaimėjusi šiuo metu bene didžiausia Švenčionių rajono ūkininkė Jolita Gabrinovičiūtė į žemės ūkio verslą pasuko atsitiktinai.
Baigusi Vilniaus universitete tarptautinės prekybos magistro studijas mergina dirbo įvairiose Lietuvos ir užsienio kompanijose.
Tačiau kai pablogėjo Švenčionių rajone nedidelį pieno ūkį turėjusio tėvo sveikata, Jolita kartu su broliu grįžo jam padėti ūkininkauti.
Manė, kad užsibus trumpai, bet pasiliko visam laikui.
Ūkį reikėjo skubiai modernizuoti, todėl pasinaudojo ES fondų parama. Gavusi patvirtinimą, kad lėšos modernizavimui bus skirtos, jaunoji ūkininkė laikraštyje paskelbė konkursą statybos darbams atlikti.
Atsiliepė Kupiškio bendrovė „Kasmanta“, pasiūliusi mažiausią kainą. „Iki tol aš nei šios firmos, nei jos vadovo Gintaro Vitkūno nepažinojau. Galbūt mano tėvas su juo buvo bendravęs, tačiau to nežinojau“, – tvirtino J.Gabrinovičiūtė.
Padarė žalą bendrovei
Pasirašydama rangos sutartį su „Kasmanta“ J.Gabrinovičiūtė nežinojo, kad šios įmonės direktorius G.Vitkūnas vos nebuvo praradęs teisės dirbti vadovaujamą darbą.
Sprendimą uždrausti būti bet kokios įmonės vadovu 2012 metais buvo priėmęs Panevėžio apygardos teismas.
Prieš pradėdamas vadovauti bendrovei „Kasmanta“ jis dirbo kitos įmonės „Kupsta“ direktoriumi ir buvo jos akcininkas.
2012 metais Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad G.Vitkūnas ir kiti du šios bendrovės akcininkai savo veiksmais padarė žalą įmonei. Jai bankrutavus G.Vitkūnui ir dar dviem „Kupstos“ akcininkams dėl neskaidrių sandorių buvo pateiktas 600 tūkst. litų (apie 173 tūkst. eurų) ieškinys.
Panevėžio apygardos teismas, nors ir priteisė gerokai mažesnę sumą, G.Vitkūnui dėl įstatymų pažeidimų uždraudė trejus metus dirbti vadovaujamą darbą. Vis dėlto 2013 metais Apeliacinis teismas tokį sprendimą panaikino ir šiam asmeniui atsivėrė galimybė vadovauti bendrovei „Kasmanta“.
Statybos tapo chaosu
Rangos sutartis, pagal kurią „Kasmanta“ už 300 tūkst. eurų įsipareigojo atlikti J.Gabrinovičiūtės ūkiui priklausančios karvidės ir pieno bloko kapitalinį remontą, buvo pasirašyta 2015 metais.
„Man tai buvo pirmosios didelės statybos, kurios tapo gera pamoka naiviai mergaitei. Iki tol maniau, kad visi žmonės yra geri, neskirsčiau jų į žmones ir statybininkus“, – „Lietuvos rytui“ prisipažino ūkininkė.
J.Gabrinovičiūtė teigė, kad jau statybų pradžioje prasidėjo tikras chaosas: „Nuolat šlitinėjo girti statybininkai, jie išvertė ir sugriovė fermą.“
Anot ūkininkės, nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę, jei ne jos tėvas, kuris per tas statybas galutinai prarado sveikatą. Ji pati sakė statybų procese beveik nedalyvavusi, tik, pavyzdžiui, patardavusi, kokią durų spalvą parinkti.
„Nežinojau, su kuo susidėjau. Paties „Kasmantos“ vadovo statybose beveik nebūdavo. Atvažiuodavo kažkokie jo patikėtiniai“, – sakė ūkininkė.
Rangos sutartyje numatytos statybos 2016 metų spalį šiaip ne taip buvo baigtos. Nors darbų kokybė užsakovės netenkino, ji pasirašė darbų baigimo aktą, o iš viso statybininkams sumokėjo beveik 305 tūkst. eurų.
Pareikalavo primokėti
Bet praėjus beveik dvejiems metams po statybų pabaigtuvių „Kasmanta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareikalavo sumokėti dar apie 30 tūkst. eurų.
Galbūt papildomų pinigų buvo pareikalauta, nes po ūkio modernizavimo J.Gabrinovičiūtės ir jos brolio ūkis išaugo lyg ant mielių – juodu įsigijo daugiau nei 700 karvių.
Teismui įteiktame ieškinyje statybininkai teigė, kad rekonstruodami pieno ūkį atliko dar kelis rangos sutartyje nenumatytus darbus – įrengė grindinį šildymą, perdarė nuotekų sistemą.
„Ūkininkė J.Gabrinovičiūtė žinojo apie atliekamus papildomus darbus, ji jiems pritarė ir neprieštaravo, kad jie būtų atlikti, naudojasi jų rezultatu, tačiau vengia sumokėti“, – teismui teigė „Kasmantos“ atstovai.
Ieškinyje, kurį parengė advokato padėjėja Asta Kaminskaitė, taip pat buvo įrodinėjama, kad bendrovė buvo parengusi susitarimo dėl papildomų darbų prie sutarties projektą, tačiau J.Gabrinovičiūtė jo nepasirašė.
Liudininkai nepatvirtino
Prasidėjus teismo procesui J.Gabrinovičiūtė tvirtino, kad su niekuo nesitarė dėl papildomų darbų, jai nebuvo pateiktas ir sutarties projektas.
„Bendrovė „Kasmanta“ savavališkai atliko papildomus darbus, todėl neturi teisės reikalauti atlyginimo už juos“, – teisme sakė ūkininkė.
Teismo proceso metu „Kasmantos“ atstovai bandė įrodyti, kad buvo žodinis susitarimas ir kad J.Gabrinovičiūtė pritarė papildomiems darbams. Liudytojais buvo kviečiami statybose dirbę darbininkai, tačiau nė vienas jų nepatvirtino, kad buvo toks susitarimas.
Ieškinys buvo atmestas
2018 metų spalį ginčą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas statybininkų ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad „Kasmanta“ neįrodė, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas, sutikimas atlikti papildomus darbus nebuvo gautas.
„Todėl darbų atlikimo be suderinimo rizika tenka ieškovei – bendrovei „Kasmanta“, – teigiama teismo sprendime.
Šį sprendimą „Kasmanta“ apskundė Apeliaciniam teismui.
Skunde ieškovai bandė keisti savo poziciją, tvirtino, kad atlikti papildomi darbai buvo savarankiški ir nesusiję su pagrindine rangos sutartimi.
Tačiau teismas šiuos argumentus atmetė ir Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Nepavyko „Kasmantai“ prasibrauti ir į Aukščiausiąjį teismą, kuris kasacinio skundo net nepriėmė nagrinėti.
Pasitelkė buvusį pareigūną
Atrodė, kad ginčas išspręstas visiems laikams.
Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis po trejų metų, kai „Kasmanta“ pasisamdė buvusį STT Panevėžio apygardos valdybos viršininką Egidijų Snicorių.
Šis buvęs pareigūnas ypač išgarsėjo, kai dirbdamas STT prisidėjo prie neteisėto teisėjų sekimo. Iš pradžių STT pareigūnai surašė melagingą tarnybinį pranešimą apie E.Snicoriaus kaimyną – tuometį Panevėžio apygardos teismo teisėją Rimantą Savicką.
Pranešime remiantis išgalvotais faktais buvo teigiama, kad šis E.Snicoriaus jaunystės laikų draugas, su kuriuo studijuodamas gyveno viename bendrabučio kambaryje, rengiasi padaryti nusikaltimą.
Vėliau pats E.Snicorius surašė melagingą tarnybinį pranešimą, kad nusikaltimą rengiasi padaryti ir R.Savicko žmona Vaiva – Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja.
Remiantis šiais tarnybiniais pranešimais sutuoktiniai buvo sekami. Pareigūnai klausėsi ne tik šių teisėjų pokalbių telefonu, bet ir girdėjo, kas vyksta teisėjų pasitarimų kambaryje, galėjo iš anksto žinoti, kokie sprendimai bus priimami.
Po ilgo tyrimo R.Savickas buvo nuteistas už mažareikšmį nusižengimą, kuris neturėjo nieko bendra su surašytu tarnybiniu pranešimu, o jo žmona visiškai išteisinta. Išteisinta V.Savickienė iš valstybės prisiteisė 50 tūkst. eurų.
Tuo metu tarnybą STT palikęs E.Snicorius įsidarbino advokato padėjėju toje pačioje kontoroje, kur dirbo jo dėka iš teisėjos pareigų išmesta V.Savickienė.
Pridėjo dar ir PVM
Būtent advokato padėjėjas E.Snicorius praėjus beveik trejiems metams po galutinio Aukščiausiojo teismo sprendimo surašė naują ieškinį ir vėl pareikalavo, kad už tuos pačius papildomus darbus ūkininkė J.Gabrinovičiūtė privalo sumokėti bendrovei „Kasmanta“.
Šis ieškinys beveik niekuo nesiskyrė nuo jau išnagrinėto. Pateiktos ir tos pačios atliktų darbų sąskaitos faktūros. Tik pirmoje byloje buvo reikalaujama sumas priteisti be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o naujajame ieškinyje – jau su PVM.
Teisėja nekreipė dėmesio
J.Gabrinovičiūtė ir jos atstovė advokatė Aušra Ručienė buvo įsitikinusios, kad teismas ieškinio net nepriims nagrinėti arba bylą iškart nutrauks.
Dėl visa ko advokatė Vilniaus apygardos teismui surašė prašymą bylą nutraukti, o bendrovei „Kasmanta“ skirti 5 tūkst. eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
„Ieškovas būdamas nesąžiningas kreipėsi į teismą nuslėpdamas, kad dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas sprendimas“, – priminė advokatė.
Tačiau teisėja Danutė Kutrienė nekreipė į tai dėmesio ir ėmė nagrinėti jau išnagrinėtą bylą. Tik po kelių A.Ručienės prašymų, praėjus beveik metams nuo proceso pradžios, buvo prijungta ir įsiteisėjusi byla.
O „Kasmantai“ atstovavęs advokato padėjėjas E.Snicorius jautėsi užtikrintai. Jau pirmajame teismo posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs buvęs STT pareigūnas pareiškė: „Mes laimėsime.“
Girdėdama tokius pareiškimus dėl bylos baigties A.Ručienė neatmetė, kad advokato padėjėjas galėjo tampyti teisėją už virvučių: „Įrodymų neturiu, bet galiu numanyti, kad galėjo būti surinkta kompromituojanti informacija. Kitaip sveiku protu tokio teisėjos sprendimo negaliu paaiškinti.“
Gyrė ir šalies prezidentas
Šiaip ar kitaip, advokato padėjėjo žodžiai buvo pranašiški. Teisėja D.Kutrienė išnagrinėjo bylą ir priėmė bendrovei „Kasmanta“ palankų sprendimą.
Teismas iš naujo aptarė ir įvertino tuos pačius įrodymus, kurie jau buvo aptarti įsiteisėjusiame teismo sprendime, ir padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad žodinis susitarimas dėl papildomų darbų vis dėlto buvo.
Paskelbusi nutartį jau kitą dieną teisėja D.Kutrienė išėjo į pensiją. Ją pagerbė šalies teismų vadovai, padėkos raštą už nuopelnus atsiuntė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tvirtas jūsų įsipareigojimas savo priesaikos žodžiams, prisiimta atsakomybė vykdant teisingumą stiprina valstybę“, – rašė šalies vadovas.
Į skundus nesureaguota
Tačiau J.Gabrinovičiūtė buvo įsitikinusi, kad teisėja D.Kutrienė ne vykdo teisingumą, o daro nusikaltimą. Ūkininkė kreipėsi į prokuratūrą, kad už piktnaudžiavimą tarnyba D.Kutrienės atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Būdama valstybės tarnautoja ji tyčia veikė priešingai valstybės interesams – sąmoningai nagrinėjo jau išnagrinėtą bylą, priėmė priešingą sprendimą sukeldama nusikalstamos veikos padarinius“, – rašė ūkininkė.
Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Jūratė Karčinskienė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir pabrėžė, kad J.Gabrinovičiūtės skundas pagrįstas vien nuoskauda pralaimėjus bylą.
Niekaip nesureagavo ir Teisėjų taryba, į kurią ūkininkė kreipėsi prašydama D.Kutrienei pradėti drausmės bylą.
„Teisėjų taryba nevykdo teisingumo ir neturi teisės spręsti su teisingumo vykdymu susijusių klausimų, negali vertinti teismų sprendimų teisėtumo“, – atsakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
