„Ignitis“ ragina keisti planą ir žada, kad gautų nuolaidų grąžinti nereikės – kelia tam tikras sąlygas Kaip elgsis kiti tiekėjai

Prognozuojama, kad trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu didmeninės elektros kainos turėtų išsilaikyti gerokai žemesnės, todėl „Ignitis“ žada siūlyti žemesnes kainas ir skatinti klientus pasikeisti turėtus brangesnius planus į pigesnius, negrąžinant anksčiau suteiktų nuolaidų, ką reikėdavo padaryti anksčiau.

„Nuo gruodžio mėnesio mūsų pasiūlymų kainos sumažėjo apie 15 ct/kWh arba, kitaip tariant, apie 35 proc., todėl kviečiame savo klientus keistis turimą fiksuotos aukštesnės kainos planą į pigesnį.

Pasikeisti turimą fiksuotos kainos planą ir negrąžinti gautų nuolaidų patogiausias ir greičiausias būdas – naudojantis „Ignitis“ savitarna internete. Neturintiems galimybių naudotis internetu, planą pasikeisti galima skambinant klientų aptarnavimo telefonu arba atvykus į klientų aptarnavimo centrą“, – sako „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas.

Keistis planą į žemesnės kainos ir negrąžinti nuolaidų „Ignitis“ kviečia vasario 15 d. iki liepos 1 d.

Tačiau yra numatyta sąlygų – nuolaidų grąžinti nereikės tik tiems klientams, kurie pasikeis turėtą fiksuotos kainos planą iki liepos 1 d., o po plano keitimo liks „Ignitis“ klientais ne trumpiau kaip šešis mėnesius. Apsisprendus nutraukti sutartį anksčiau nei po šešių mėnesių, gautas nuolaidas teks grąžinti.

Tiems klientams, kurie renkasi naujuosius „Elektrum Lietuva“ fiksuotos kainos planus, sutarties nutraukimo atveju jokios papildomos sąlygos netaikomos – nutraukti sutartį galima laisvai, be jokių įsipareigojimų, kada tik panorėjus, nemokant jokių papildomų mokesčių.

O tiems klientams, kurie anksčiau buvo pasirinkę kitą „Elektrum Lietuva“ planą su fiksuota kaina, pavyzdžiui, 36 mėn. „Stabilus“, sutartyse numatyta, jog nutraukiant sutartį būtina grąžinti visas suteiktas nuolaidas. Jos dažniausiai buvo pritaikytos pirmajai sąskaitai ir vidutiniškai siekia apie 20 eurų.

„Tačiau esamiems klientams, norintiems pasikeisti vieną mūsų planą į kitą, turime gerą žinią – nuo sausio ir dar visą vasarį nutraukiant sutartis mes netaikome jiems jokių sutarties nutraukimo sąlygų, neprašome grąžinti suteiktų nuolaidų.

Šią lengvinančią sąlygą taikome visiems savo ankstesniems planams, kuriems pasirašant sutartis jose dar buvo numatyta sąlyga grąžinti suteiktas nuolaidas.

Naujiesiems mūsų planams tokios sąlygos nebėra, mes nebetaikome jokių papildomų sutarties nutraukimo sąlygų“, – portalui lrytas.lt komentavo „Elektrum Lietuva“ atstovė Milda Basijokienė.

„Enefit“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Ieva Krikštopaitytė portalui lrytas.lt nurodė, jog klientai, turintys 24 ar 36 mėnesių sutartis, gali jas nutraukti bet kuriuo metu – jokie papildomi mokesčiai už tai netaikomi. Lygiai tokia pati tvarka galioja ir su biržos kainomis susietam planui.

Tačiau išimtimi toliau išliks 84 ir 72 mėnesių planai, nutraukus šias sutartis teks susimokėti paslaugos rezervavimo mokestį.

„Pasirašiusiems tokias sutartis iš anksto nuperkame ir rezervuojame reikiamą elektros energijos kiekį. Taip pat šios trukmės sutartys yra paremtos visai kitokiu modeliu, mat jas mes iškart paverčiame investicijomis į žaliąją energetiką, t. y. statome naujas vėjo elektrines, kad visą sutarties laikotarpį galėtume užtikrintai tiekti sutartą žaliosios energijos kiekį už tą pačią, nuo rinkos svyravimų nepriklausančią kainą.

Dėl to tokioms sutartims ir taikome rezervavimo paslaugos mokestį.

Deja, bet šio modelio specifika mums neleidžia atsisakyti tokio mokesčio“, – komentavo I.Krikštopaitytė.

Sausio mėnesį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 51 proc. mažesnė nei gruodį ir siekė 103,06 euro/MWh. Elektra pigo ir kitose Baltijos šalyse: Estijoje – taip pat 51 proc. iki 99,27 euro/MWh, Latvijoje – 52 proc. iki 99,74 euro/MWh.

Sausį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 0,05 iki 263,74 euro/MWh.

„Sausį kainų svyravimus lėmė sezonui nebūdingi šilti ir drėgni orai. Be to, prie kainų mažėjimo prisidėjo 29 proc. padidėjęs vėjo elektrinių pagaminamos elektros energijos kiekis.

Sausį sumažėjo ir energetikos produktų kainos: gamtinių dujų kito mėnesio sutarties (Dutch TTF) kaina sumažėjo 47 proc. iki vidutiniškai 64,78 euro/MWh, anglies kito mėnesio sutarties (API2) kaina – 25 proc. iki vidutiniškai 167,42 USD/t, Europos anglies emisijos leidimų (EUA Futures) kaina – 5 proc. iki vidutiniškai 83,03 euro/t.

Be to, Baltijos regiono elektros kainų mažėjimą lėmė ir padidėjusi gamyba iš atsinaujinančių išteklių – vandens ir vėjo, taip pat 28 proc. didesni elektros energijos srautai iš Suomijos ir 6 proc. didesni srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sausį smuko 38 proc. ir siekė maždaug 91,24 euro/MWh. Praėjusį mėnesį elektros sunaudojimas „Nord Pool“ regione, palyginti su gruodžiu, sumažėjo 2 proc., taip pat buvo 5 proc. mažesnis nei 2022 m. sausį.

Sausį Baltijos šalyse bendrai suvartota 2504 GWh elektros energijos, arba 2 proc. mažiau nei gruodį, taip pat 6 proc. mažiau nei 2022 m. sausį. Lietuvoje suvartotos elektros kiekis sumažėjo 8 proc., palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu, ir buvo 1088 GWh. Latvijoje šis rodiklis buvo 9 proc. mažesnis, palyginti su 2022 m. sausiu, ir siekė 609 GWh. Tik Estijoje elektros poreikis išliko toks pat kaip ir 2022 m. sausį, suvartota 808 Gwh.

Praėjusį mėnesį bendra Baltijos šalių elektros energijos gamyba sudarė 1852 GWh – 6 proc. daugiau nei gruodžio mėnesį ir 17 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Lietuvoje sausį buvo pagaminta 449 GWh elektros energijos – 6 proc. mažiau nei gruodį, bet 6 proc. daugiau nei pernai sausį. Latvijoje pagaminta 884 GWh, gamyba sparčiai augo – 51 proc., palyginti su gruodžio mėnesiu, ir 71 proc. daugiau nei 2022 m. sausį. Estijoje, kur buvo pagaminta 519 GWh, gamyba sumažėjo 24 proc., palyginti su gruodžio mėnesio gamybos apimtimi, ir 19 proc., palyginti su 2022 m. sausio apimtimi.

Sausį pagamintos elektros energijos kiekis, palyginti su sunaudota, Baltijos šalyse padidėjo iki 74 proc. Lietuvoje šis santykis siekė 41 proc., Latvijoje – 145 proc., o Estijoje – 64 proc.

Sausio mėnuo buvo rekordinis Latvenergo hidroelektrinėms. Latvijos hidrometeorologijos centro duomenimis, šių metų sausį bendras kritulių kiekis Latvijoje 60 proc. viršijo mėnesio normą, Dauguvos upės vandens srautas buvo didžiausias nuo 1988 metų ir 195 proc. didesnis nei 2022 m. sausį.

Dėl šių priežasčių Latvenergo hidroelektrinės per mėnesį pagamino 638 GWh elektros energijos – 309 proc. daugiau nei 2022 m. gruodžio mėn. ir 185 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį. Tokie rodikliai buvo stiprus indikatorius, leidęs mažėjimo linkme sausį peržiūrėti elektros kainas ir Lietuvos vartotojams.

Latvenergo šiluminėse elektrinėse praėjusį mėnesį bendrai pagamintas elektros energijos kiekis buvo 169 GWh, arba 52 proc. mažiau nei 2022 m. gruodį ir 7 proc. mažiau nei 2022 m. sausį, o tai daugiausia lėmė rinkos paklausa.