Energetikos agentūra ištyrė Lietuvos gyventojų energijos vartojimo įpročius. Įvertinus tūkstančio respondentų atsakymus paaiškėjo, kad energiją taupo šiek tiek daugiau nei 80 proc. gyventojų.
„Faktas, kad jie sutaupė ir tą pastebėjo. Ir gana nemažas. 64 proc. teigia, kad tą naudą pajuto. Daugiausia pasisakiusių, kad taupo, yra patys jauniausi ir patys vyriausi“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Energetikos agentūros atstovas Ričardas Masiulionis.
„Taupau, gesinu visur šviesą, anksčiau negesindavau. Dabar ateinu, užgesinu ir jei praeinu, galvoju – užgesinau ar neužgesinau?“ – pasakojo kalbintas panevėžietis.
„LED lemputes nusipirkome, susidėjome – štai ir visas taupymas“, – tikino kitas.
„Taupau. Kaip ir visada – aš anksčiau irgi taupiau“, – tvirtino viena pensininkė.
„Mano visi prietaisai yra tokie taupūs: televizorius, radijas ir viskas... Tiek tik ir taupau“, – teigė dar viena šnekinta moteris.
Energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys sako, kad pastaraisiais mėnesiais kainos mažėja visuose sektoriuose.
„Ar dujos, ar elektra – kainos čiuožia žemyn, jos jau žemesnės nei prieš metus. Biokuras taip pat, šiluma taip pat pinga. Daug kas prognozavo, kad įvedus paskutines sankcijas degalų kainos kils į viršų, o jos kaip tyčia eina žemyn“, – komentavo V.Poderys.
Elektros tiekėjų ilgalaikiai pasiūlymai priartėjo prie valstybės kompensuojamos ribos. Garantinio tiekimo kaina sausį sumažėjo perpus ir nesiekia kompensuojamos ribos.
„Yra fiksuotos kainos planų, kurie yra mažiau 28 centų. Jei manęs personaliai klausiate, aš rinkčiausi tokį, kuris yra 6 mėnesiams ar panašiai. Tuo labiau kad pagrindinė taisyklė liberalizacijos proceso yra ta, kad gali keisti tiekėjus“, – sakė V.Poderys.
„Tai yra tam tikras paradoksas, dėl to, kad vis tik garantinio tiekimo tikslas buvo iškelti kainą. Tai turėjo būti tarsi avarinis tiekimas žmonėms, tačiau dabr yra beveik lygiavertis biržiniams planams“, – tvirtino Energetikos agentūros projektų vadovas Vytenis Barkauskas.
Energetikos agentūros teigimu, visuomeninis tiekimas tampa nepatraukliausia alternatyva.
„Visuomeninio tiekimo tarifas nustatytas fiksuotas ir iki birželio pabaigos išliks tas pats. Šiuo metu jis visiškai neatitinkantis rinkos realijų – tai yra 56 centai“, – kalbėjo V.Barkauskas.
Nuo šildymo sezono pradžios spalį, šiluma yra atpigusi visuose didžiuosiuose miestuose.
„Visų didžiųjų miestų šildymo kainos yra žemiau Lietuvos vidurkio ir jos tikrai iš esmės nesiskiria“, – tvirtino Energetikos agentūros duomenų analitikas Antanas Budraitis.
Anot analitiko, kainų pokyčiui įtaką darė šilta žiema, atpigęs biokuras. Už šilumą mažiausiai moka vilniečiai, brangiausias iš didžiųjų miestų šildymas yra Panevėžio gyventojams.
„Yra Lietuvos regionų, kur beveik du tris kartus didesnė kaina, bet ten seniai žinomos problemos, daug mažų katilinių, dujomis kūrenama, ir tas sukelia tokias dideles šilumos kainas“, – dėstė A.Budraitis.
Vidutinė 60 kvadratinių buto sąskaita už šildymą sausį senos statybos name buvo apie 116 eurų. O naujame ar renovuotame name – apie 48 eurus.
„Tai yra 60 proc. Galima sutaupyti daugiau negu dvigubai, gauti daugiau nei dvigubai mažesnę sąskaitą už šildymą, renovavus namą“, – skaičiavo A.Budraitis.
Energetikos agentūros duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 80 proc. nerenovuotų daugiabučių.
