„Pandemija, o dabar ir krizė iškraipė darbo santykius. Buvo įprasta, kad žmonės, kurie įsidarbina, žino, kad įmonei parduoda savo gebėjimą dirbti.
Bet pastaruoju metu žmonės darbą ėmė sieti su darbovietėje praleidžiamu laiku“, – taip prieš gerą pusmetį kalbėjo bendrovės „Varėnos pienelis“ vadovė Jolanta Kuzminienė.
Neturėdami kuo pakeisti žmonių ir sulaukę tokių prašymų įmonių vadovai turėjo jų maldauti, kad tik nemestų darbo, nes užsakymai laukia, o juos privalu įvykdyti.
Tačiau dabar grįžta laikai, panašūs į tuos, kurie buvo prieš COVID-19 pandemiją, kai darbuotojai ateidavo kalbėtis, tartis, spręsti kylančių problemų.
Rinkoje – kita realybė
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja dr. Alisa Miniotaitė LRT pasakojo, jog kone penkerius pastaruosius metus darbdaviai darė viską, kad tik prisikviestų darbuotojų.
Tačiau karas Ukrainoje, didelės energijos sąnaudos, augančios palūkanų normos, kai kuriose rinkose lėtėjanti ekonomika ir mažėjantis vidaus vartojimas verčia įmones veržtis diržus.
Pernai baigiantis vasarai, kai smarkiai pabrangusi elektra ir dujos išaugino įmonių sąnaudas, nemažai jų atsisakė plėtros ir liovėsi steigti naujas darbo vietas. Pasak A.Miniotaitės, sumažėjo ir laisvų pigių pinigų, kurie suteikdavo galimybę kurtis startuoliams.
„Vis dėlto kai kuriuose sektoriuose darbuotojų ir šiuo metu trūksta, pavyzdžiui, statybos šiek tiek slopsta, bet vis tiek įmonėms reikia statybos projektų vadovų, reikia ir architektų.
Programuotojų poreikis taip pat didelis, labai trūksta inžinierių, taigi paklausą turinčių specialistų reikėjo ir visada reikės, gerų darbuotojų – taip pat“, – kalbėjo A.Miniotaitė.
Tendencijos keičiasi
Pasak personalo paieškos ir atrankos bendrovės „CV-Online LT“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės, prekyba ir gamyba yra dvi įmonių grupės, kuriose dirba kone 0,5 mln. žmonių ir kurioms nuolat reikia gerų darbuotojų.
Gamybos sektoriuje nuolat reikia staklių operatorių, šaltkalvių, mechanikų, derintojų, prekybos – pardavėjų konsultantų, elektroninės prekybos ir komercijos specialistų.
„Įmonės ieško darbo patirties jau turinčių programuotojų, finansų srityje daugėja darbo pasiūlymų finansų analitikams ar pinigų plovimo prevencijos specialistams.
Tačiau tendencijos jau kitos. Pokyčiai, prasidėję pernai rudenį, tęsiasi iki šiol – darbo pasiūlymų mažėja, įmonės gerokai mažiau nei pernai sausį įkelia skelbimų, o tai reiškia, kad darbuotojų galimybės išsirinkti darbdavį sumažėjo.
Ant svarstyklių sudėtos derybinės galios nusviro į darbdavių pusę. Jie jau gali daugiau pasiderėti su kandidatais į darbo vietas“, – pabrėžė R.Karavaitienė.
Nori nuotolinio darbo
Anot jos, vis dėlto darbdaviai nepradėjo piktnaudžiauti situacija ir teikia konkurencingus darbo pasiūlymus.
„Norėdami prisikviesti tinkamą darbuotoją, turintį patirties ir įgūdžių, jie turi pasiūlyti ne tik patrauklią algą, bet ir geras darbo sąlygas“, – paaiškino ekspertė.
Taigi darbdaviai, ieškodami profesionalų, greta algos teikia ir papildomos naudos: privatų sveikatos draudimą, galimybę mokytis ir tobulėti, jeigu reikia pagal darbo pobūdį – tarnybinį automobilį ir išlaidų degalams kompensavimą.
„Tačiau vienas populiariausių dalykų – darbas nuotoliniu būdu ir laisvas darbo grafikas. Įmonės stengiasi darbuotojams suteikti daugiau pasirinkimo laisvės, papildomų dienų atostogoms ir kitų privilegijų, liudijančių laisvėjantį darbdavių ir darbuotojų susitarimą.
Pagal skelbimus regime ir tai, kad ieškantiesiems darbo tokie pasiūlymai yra vieni patraukliausių. Pirmiausia žmonės peržiūri tokius skelbimus, po to pasidomi ir kitokiais“, – teigė R.Karavaitienė.
Pasak jos, darbo pasiūlymų pasirinkimas nemenkas, tačiau yra didelis neatitikimas tarp pasiūlos ir paklausos – tarp darbdavių siūlomo darbo ir kandidatų specializacijos.
Darbo pasiūlymuose dominuoja su inžinerija, technologijomis susijusios pozicijos, o ieškantieji darbo dairosi į socialinių ir humanitarinių darbų grupę – rinkodarą, komunikaciją, žmogiškuosius išteklius, teisę.
Tokių darbo pasiūlymų nėra tiek daug, kiek jau parengtų specialistų.
Poreikiai – pagal amžių
Personalo atrankos ir paieškos specialistai regi ir tai, kaip skiriasi jaunosios ir vyresnės kartos darbuotojų reikalavimai.
„Jaunimui nuotolinis darbas yra tarsi savaime suprantamas dalykas. Todėl ieškodami pirmojo darbo jie tikisi, kad darbdavys jiems suteiks galimybę mokytis, kaupti įgūdžius, daryti karjerą.
Jiems svarbi pažanga, todėl ateinančiai į darbo rinką naujajai kartai svarbu ir laisvė, ir galimybė augti“, – paaiškino R.Karavaitienė.
Vyresnės kartos darbuotojai labiausiai domisi tuo, ar įmonėje geri tarpusavio santykiai, kokios joje darbo sąlygos, ar įmonė finansiškai tvirta, ar negresia reorganizacija.
„Paprastai žmonės iki 40 metų pasiekia karjeros aukštumas, o tai padarius svarbesni tampa giluminiai dalykai – galimybė realizuoti savo sumanymus ir geras mikroklimatas“, – teigė pašnekovė.
Niūroka statistika
Viena naujausių žinių, nusiritusių šią savaitę, – korpusinių baldų gamybos įmonė „Vilniaus baldai“ nuo vasario į prastovas išleis dalį darbuotojų. Pasak įmonės personalo vadovės Miglės Banevičiūtės, tai – laikinas sprendimas, nes metų pradžioje paprastai sumažėja užsakymų.
Vis dėlto bendrovė pastaruoju metu nebesamdo naujų darbuotojų. Kintančios elektros kainos, svyruojanti žaliavos pasiūla rinkose, sumenkusi pasaulinė paklausa – visa tai, anot M.Banevičiūtės, jau kurį laiką verčia įmonę ateitį planuoti konservatyviai.
Pernai grupinių atleidimų buvo nemažai. Darbo neteko net 1950 „Lietuvos geležinkelių“ grupės darbuotojų. Bendrovė Lietuvos paštas duris užvėrė 592 žmonėms, Kaišiadorių paukštynas atleido 395 darbuotojus, uostamiestyje Birių krovinių terminalas – 136, sanatorija „Belorus“ – 111.
„2022-ųjų pirmąjį pusmetį gautuose pranešimuose darbuotojų atleidimų priežastys buvo susijusios su geopolitiniais neramumais, o antrąjį – su energijos kainomis ir problemomis tiekimo grandinėse“, – sakė Užimtumo tarnybos (UT) Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus patarėja Brigita Blavaščiūnienė.
UT duomenimis, pernai 76 įmonės pranešė apie grupės darbuotojų atleidimą – 5,5 tūkst. darbuotojų buvo įspėti apie atleidimą iš darbo.
Tai buvo trečdaliu daugiau pranešimų nei 2021 metais.
Algos tebekyla, bet lėčiau
Justina Zajankauskaitė, Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnioji ekonomistė:
„Vidutinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2022-ųjų trečiąjį ketvirtį vis dar augo, nors ir lėčiau, jis buvo 12,6 proc. didesnis nei prieš metus.
Nuo 2021-ųjų vidurio stebėta atlyginimų augimo dinamika iki pernykščio rudens nesikeitė: privačiajame sektoriuje darbo užmokestis ir toliau kilo sparčiau nei viešajame – atitinkamai 13,9 proc. ir 9,7 proc. Svarbiausia priežastis – mažiau didėjantys švietimo ir sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimai.
Privačiajame sektoriuje sparčiausiai darbo užmokestis kilo informacijos ir ryšių veiklos įmonėse. Palyginti su atitinkamu 2021-ųjų ketvirčiu, atlyginimai jose pakilo net 18,7 proc.
Spartus augimas buvo ir moksliniame bei techniniame sektoriuje – darbo užmokestis per metus padidėjo 14,9 proc. Tai galima sieti su maža kvalifikuotų darbuotojų pasiūla ir didele jų paklausa.
Vis dėlto bendrą darbo užmokesčio augimo lėtėjimą šalyje jau galima sieti su pamažu slūgstančia įtampa darbo rinkoje.
2022-ųjų trečiąjį ketvirtį laisvų darbo vietų lygis siekė kone 2 proc., o nedarbas buvo artimas istorinėms žemumos (5,7 proc.), vis dėlto įtampa – laisvų darbo vietų ir bedarbių santykis – sumažėjo.
Tam įtakos padarė teigiami migracijos rodikliai: 2022-ųjų sausį–lapkritį jos balansas siekė apie 52 tūkst. – atvykstantys užsieniečiai jį pakėlė į rekordines aukštumas.
Mažėjančias darbuotojų trūkumo problemas patvirtino ir lapkritį atliktų verslo apklausų statistika, kuri rodo, kad visuose didžiuosiuose ekonomikos sektoriuose įmonių, kurioms trūksta darbuotojų, buvo pastebimai mažiau nei 2022-ųjų pradžioje.“
